Sunkvežimiai nelegaliai į Kuršių neriją buvo plukdomi 2014–2016 metais. Iš viso neteisėtai keltais plaukta 1151 kartą. Už tai nebuvo sumokėta 91 tūkst. 706 eurai. Tokį civilinį ieškinį teismui pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Už sukčiavimą ir dokumento klastojimą verslininkams teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant, jiems taip pat teks padengti valstybės patirtus nuostolius.
Išvengė nustatytų mokesčių
„Keliantis per Kuršių marias privaloma mokėti nustatytus mokesčius, o kaltinamieji apgaule siekė išvengti turtinės prievolės. Padaryta didelė žala valstybės biudžetui.
Už suteiktas automobilių perkėlimo paslaugas valstybės kontroliuojamai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo sumokėta pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą“, – aiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Vaida Pužauskienė.
Leidimai keltis nemokamai per Kuršių marias būdavo išduodami Kuršių nerijoje registruotoms įmonėms.
Šiuo atveju Neringoje neregistruotos įmonės su neringiškiais sudarė panaudos sutartis dėl savo automobilių ir jų vardu gavo leidimus keltis nemokamai.
„Pagal tas panaudos sutartis automobiliai neva buvo perduoti Kuršių nerijoje registruotoms įmonėms.
Tačiau tai buvo tik formalumas, reikalingas apeiti įstatymus ir gauti galimybę keltis nemokamai“, – sakė V.Pužauskienė.
Suklastojo panaudos sutartis
Į kaltinamųjų suolą Klaipėdos apylinkės teisme sėdo Donatas Baužinskis, Audrius Zukas ir Ramūnas Ščiuka. Kaltinimai taip pat pateikti vienai bendrovei ir mažajai bendrijai.
Privačių įmonių autotransportas pagal sutartis iš Kuršių nerijos ir atgal gabendavo statybų atliekas, veždavo žvyrą, juodžemį.
Klaipėdos ir Kretingos rajono verslininkai dangstėsi Neringos savivaldybės administracijos išduotais leidimais, suteikiančiais galimybę nemokamai naudotis „Smiltynės perkėlos“ keltų paslaugomis tik kurorte registruotų įmonių automobiliams ir vietiniams gyventojas.
Tik Neringos gyventojų ir juridinių asmenų automobiliai per Kuršių marias keliami nemokamai, o kitiems vienkartinis kelto mokestis už krovininį automobilį siekė 80, už lengvąjį – 11 eurų.
Verslininkai apmulkino ir Neringos savivaldybę – gavo leidimus nemokamai naudotis „Smiltynės perkėlos“ paslaugomis pateikę suklastotas įmonių autotransporto panaudos sutartis.
Iš tikrųjų kitose vietovėse registruotų juridinių asmenų autotransportas Neringos įmonei nebuvo perduotas, todėl verslininkai negalėjo naudotis tik kurorto gyventojams ir vietiniams ūkio subjektams nustatytų mokestinių prievolių lengvatomis.
Laukia ir daugiau bylų
Kaltinimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo pagrįsti „Smiltynės perkėlos“ duomenimis, keltuose filmuotais įrašais.
Kaltinamieji aiškino, kad įstatymams nenusižengė, o mokesčius už kėlimąsi keltais turėjo mokėti užsakovai, bet dalį valstybės patirtų nuostolių jau atlygino ir įsipareigojo per kelerius metus sumokėti visą nurodytą sumą – iš viso 91 tūkst. 706 eurus.
Trims verslininkams paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 9 mėnesių iki 1 metų 9 mėnesių, bausmės vykdymo terminą atidedant.
Tai pirmoji teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl komercinio sukčiavimo keltais plukdant autotransportą su kroviniais į Kuršių neriją.
Eilės laukia panašios kitų įmonių nelegalios veiklos istorijos.
