Akvilė ir Dainius vis dar ieško namo prie Vilniaus, kuriame galėtų įsikurti pardavę butą mieste. Tačiau Šumskas šiai porai netiko, nors jis palyginti netoli sostinės.
„Geriau į seniūniją kreipkitės, gal ten suteiks informacijos“, – tokiais žodžiais „Sostinės“ žurnalistus pasitiko iki tol draugiškai šnekučiavęsi vyras ir moteris.
Prie daugiabučio darže lysves kasančios dvi pensininkės irgi stengėsi išsisukti nuo paprastų klausimų ir nuskubėjo namo.
Kodėl taip yra, gali paaiškinti pasieniečiai. Šumskas yra pasienyje, kur kontrabandinių cigarečių srautas apmažėjo, bet nenutrūko. Mėgina jas gabenti ir per šalia miestelio esantį pasienio kontrolės punktą, ir geležinkeliu. Tad kiekvienas atvykėlis, juo labiau klausinėjantis ir besidairantis, atrodo įtartinas.
Nutarė dar pasivaikščioti
Akvilė su Dainiumi Šumske jau buvo susiradę 140 kvadratinių metrų namą su ūkiniu pastatu ir pirtimi. Apžiūrėję jie įsitikino, kad viduje yra taip, kaip skelbimo nuotraukose.
Remonto beveik nereikėjo, aplinka buvo išpuoselėta. Be to, ir pirtis įrengta puikiai.
Anot Dainiaus, nepatiko tik namo šiferio stogas, tačiau jį buvo galima pakeisti. Tad pradinė 70 tūkst. eurų kaina neatrodė smarkiai per didelė, pinigų pardavus butą ir pridėjus santaupas būtų užtekę.
„Jau galvojome, kaip važinėsime į darbą Vilniuje, džiaugėmės, kad kelias neblogas, automobilių nedaug, o šviesoforų įvažiavus į sostinę vos vienas kitas. Tačiau apžiūrėję namą porą dienų užsukome į Šumską šiaip pasivaikščioti“, – pasakojo Akvilė.
Vilnietė prisiminė, kad pasivaikščiojus ji Dainiaus paklausė: „Ir kaip?“ Nors jau buvo supratusi, kad, kaip ir jai, vyrui miestelis nepatiko.
„Nenoriu įžeisti vietinių, bet pagalvojau: nenorėčiau, kad mano vaikai užaugtų čia“, – prisipažino Akvilė.
Iškart gyventi negalėtum
Šumske gimusi ir visą gyvenimą nugyvenusi Regina sakė nesuprantanti, kodėl miestelio nesirenka naujakuriai: „Čia daug tuščių namų ir butų. Be to, kainos, skirtingai negu kitose vietovėse, nesikandžioja.“
Moteris rodė ranka – štai tas medinis namas parduodamas už 16 tūkst. eurų, už kitą prašoma 20 tūkst. eurų. Tik šiems medinukams reikia remonto, iškart gyventi negalėtum.
Kas kita Šumsko pakraštyje, M.Volskio gatvėje, pastatyti trys beveik nauji namai. Jie taip pat parduodami, aišku, kainos gerokai aukštesnės.
Tiesa, vieninteliai civilizacijos privalumai Šumske – elektra ir vandentiekis. Nėra nei nuotekų tinklų, nei dujotiekio. Galbūt ir tai atbaido vilniečius.
Mokykla Šumske – pagrindinė, ambulatorija – už keturių kilometrų esančiuose Kalveliuose, kuriuos vietiniai vadina Kovalčiukais.
Darbo dienomis Vilnių galima pasiekti 13-uoju autobusu.
Pakelėje – tiktai kryžiai
Iš Vilniaus centro lengvuoju automobiliu Šumską galima pasiekti per 32 minutes.
Stebino kryžių ir paminklų avarijų aukoms pakelėse skaičius – tiek daug jų nepastebėsi nė viename kelyje.
Tik namų iš karto už Vilniaus laukuose vis mažiau, ne taip, kaip keliaujant link Panevėžio ar Molėtų.
Lenkų tautybės Regina pokariu turėjo galimybę išvažiuoti gyventi į Lenkiją. Vienas jos brolis tuo pasinaudojo, o ji liko Šumske ir tuo džiaugiasi: „Čia mano tėvai palaidoti, čia sūnus gyvena, anūką dažnai matau. Ir duktė netoli įsikūrusi.“
Šumsko įžymybė – irgi kryžiai. Net trys, beveik Trijų Kryžių Vilniuje kopija. Stūkso jie ant kalno kaip ir Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia, matyti iš karto įvažiavus į miestelį.
Šumskas stengiasi pasirodyti ne iš kelmo spirtas: ant kryžių surasi Šv.Jokūbo kelio ženklus, nuorodą, kad nuo čia iki viso pasaulio piligrimų tikslo Santjago de Kompostelos Ispanijoje – 4167 kilometrai.
Kryžių papėdėje darže besidarbuojanti Janina sakė, kad pasimelsti prie kryžių atvažiuoja lenkų maldininkai.
Iš kitų šalių jai neteko matyti. „Nesvarbu, iš kur jie. Svarbu, kam ko reikia“, – svarstė moteris.
Atsidususi čia pat pridūrė: „Žemė tokia sausa, kad sėti ir sodinti tenka į dulkes.“
Vietoj klubo – parduotuvė
Teresa atvyko iš Vilniaus, bet tik trumpam – tvarkyti kapų. Vis dėlto Šumskas – jos vaikystės ir jaunystės miestelis.
Su giminaite Irena eidama į „Aibės“ parduotuvę ji prisiminė, kad kadaise vietoj jos buvo klubas. Jame ir filmus demonstruodavo, ir šokiai vykdavo.
Kitas klubas buvo šalia parduotuvės, bet jis sudegė. Tad dabar Šumsko jaunimui pasišokti tenka važiuoti į Kalvelius.
Regina prisiminė laikus, kai Šumske kiekviename tvarte mūkdavo karvė.
Dabar miestelyje – vos dvi karvės. Pati Regina net ožkų nebeaugina.
„Tie, kurie dirba, į darbą Vilniuje kasdien važiuoja, nes Šumske jo nerasi. Jiems nėra kada gyvulių prižiūrėti. O pagyvenę žmonės jai nebeturi jėgų ir sveikatos paskui karvių uodegas lakstyti“, – aiškino Regina.
