Tokius planus puoselėja ir kitos kompanijos, tačiau E.Muskas kol kas užtikrintai pirmauja. Jo įmonės „SpaceX“ sukurta daugkartinio naudojimo raketa sėkmingai iškėlė į orbitą pirmuosius palydovus. Jie suksis 340–1325 kilometrų aukštyje.
Pagal „Starlink“ projektą tokių palydovų iš viso reikės 12 tūkstančių. Tačiau kosminio interneto tinklas jau turėtų pradėti veikti 2021 metais, kai jų bus iškelta apie 200.
Palydovus į maždaug 440 kilometrų aukštį nuskraidinusi raketa „Falcon 9“ vėliau sėkmingai sugrįžo ant plaukiojančios platformos, nuo Floridos (JAV) krantų nutolusios apie 600 kilometrų. Tai buvo iki šiol sunkiausias jos į kosmosą iškeltas krovinys, svėręs apie 18,5 tonos.
Kiekvieno palydovo svoris – per 220 kilogramų. Todėl dar prieš pradedant įgyvendinti šį projektą JAV federalinė ryšių komisija įspėjo, kad nustoję veikti ir kosmoso šiukšlėmis virtę aparatai smarkiai padidins grėsmę žmonijai. Mat yra tikimybė, kad patekę į atmosferą jie ne visiškai sudegs, o krisdami gali padaryti didžiulės žalos ar net mirtinai ką nors sužaloti.
„SpaceX“ savo ruožtu tvirtina, jog pirmosios kartos palydovams naudojamos tokios medžiagos, kad krintant sudegs mažiausiai 95 procentai, o vėliau palydovus ketinama gaminti iš visiškai atmosferoje suyrančių komponentų.
Kosmoso interneto projektas „Starlink“ kainuos įspūdingą sumą – apie 10 mlrd. dolerių (8,92 mlrd. eurų). Tačiau E.Muskas tikisi, kad pajamos iš šios veiklos sieks mažiausiai 3 mlrd. dolerių (2,68 mlrd. eurų), todėl investicijos ne tik atsipirks, bet ir duos didžiulės grąžos.
Pats „SpaceX“ bei „Tesla“ įkūrėjas tvirtino, kad ateityje gautos pajamos bus skirtos tolimiesiems kosminiams skrydžiams finansuoti. Verslininko planai stulbinantys – jis yra užsimojęs kada nors nusiųsti į Marsą vienkartinio naudojimo erdvėlaivį su 100 astronautų, kurie pirmieji taptų šios planetos kolonistais.
Parengta pagal „Welt.de“
