Svarbiau ne pavienių namų, o kompleksinė kvartalų renovacija

Nuo 2017 m. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybė gauti valstybės paramą renovacijai yra teikiama daugiabučiams, kurie priklauso kvartalui – yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas.

 Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencija „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.<br> Nuotr. iš BETA archyvų
 Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencija „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.<br> Nuotr. iš BETA archyvų
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 28, 2019, 8:37 AM

Šiais projektais siekiama atnaujinti ne pavienius pastatus, bet visą kvartale esančią infrastruktūrą, kurią sudaro žaliosios zonos, kiemų aikštelės, jų apšvietimas ir pan. Kodėl Vyriausybė prioritetą teikia ne pavieniams namams, o kompleksinei renovacijai?

Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo programas pasirengusios yra 35, arba daugiau nei pusė, šalies savivaldybių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad kvartaline renovacija siekiama didesnės naudos norint sukurti visapusiškai geresnę gyvenimo aplinką gyventojams.

„Įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai padės pasiekti geresnių rezultatų nei atnaujinti pavieniai namai. Džiugu, kad savivaldybės taip pat aktyviai prisideda prie kompleksinės renovacijos – tvarko aplinką, suformuoja žemės sklypus prie daugiabučių, pagal renovuotų namų energijos poreikį atnaujina šilumos tinklus“, – kalbėjo aplinkos ministras K.Mažeika Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.

Tuo metu BETA direktorius Valius Serbenta priminė, kad renovacijos tikslas nėra tik apšiltinti pavienių daugiabučių sienas norint sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Programa siekiama padidinti daugiabučių gyventojų komfortą, gyvenamąją aplinką padarant jaukesnę: „Skatiname savivaldybes rengti kvartalų ir atskirų miestų atnaujinimo programas ne tik dėl energinio efektyvumo didinimo, bet ir kvartalų infrastruktūros sutvarkymo ir pritaikymo gyventojų poreikiams.“

Įsitraukia vis labiau

V.Serbenta per konferenciją pasakojo, kad nuo 2016 m. pradėtos įgyvendinti demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos trijose šalies savivaldybėse – Šiaulių, Birštono ir Utenos, padedant agentūrai ir partneriams iš Vokietijos, kuri yra pažengusi kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimo srityje.

Šiandien, remiantis pastarųjų dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis, akivaizdu, kad savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje vis didės – beveik 80 proc. visų projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes, o į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau įtraukta 117 kvartalų.

Sutaupyti bent 20 proc. energijos

Konferencijos metu BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja Simona Ramanauskienė pasakojo, kad įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai padėtų sutaupyti 300 000 MWh šilumos energijos, o vidutiniškai vieno kvartalo atnaujinimas trunka apie 7 metus.

„Nors energijos sutaupymas labiausiai susijęs su daugiabučių renovacija, įgyvendinant Kvartalo efektyvumo didinimo programą vienas pagrindinių reikalavimų yra realizuoti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Tai reiškia, kad neužtenka renovuoti tik viešuosius pastatus ir daugiabučius, papildomai galima modernizuoti šilumos tinklus ir neefektyvų gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Papildomai reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartale didinančių priemonių – įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių takus, automobilių parkavimo aikšteles ir pan.“, – aiškino S.Ramanauskienė.

Ji pabrėžia, jog įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą reikia atsiminti, kad turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymas. Dėl šio reikalavimo labai svarbu skaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį ir kiek planuojama sutaupyti.

Darbų vykdymo principai išlieka tie patys

Nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, esminiai renovacijos ir rangos darbų įgyvendinimo principai nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros bei kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga bei šių darbų kontrolė.

Renovacijos darbų kokybę akcentuoja ir aplinkos ministras K.Mažeika: „Pastaruoju metu pastebime, jog daugiabučių gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir įsitraukia į savo namo renovacijos procesą, stebi, kad darbai būtų atliekami kokybiškai. Jiems svarbus namo modernizavimas ne tik estetiniu, bet ir ekonominiu požiūriu – kad būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėmis.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.