„Tai bus svarbus posėdis, nes aptarsime naujausius objektyvius duomenis, kurie suteiks daugiau įžvalgų apie ekonomikos situaciją iki šių metų pabaigos ir vidutiniu laikotarpiu“, – anksčiau sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Įprastai ECB valdančioji taryba posėdžiauja du kartus per mėnesį Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Ji vertina ekonomikos ir pinigų raidą ir kas šešias savaites priima sprendimus dėl pinigų politikos, nustato pagrindines ECB palūkanų normas.
Kartą per metus organizuojamas išvažiuojamasis posėdis vienoje iš euro zonos valstybių. 2017 m. toks posėdis buvo surengtas Taline, pernai – Rygoje.
Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame posėdyje ECB valdančioji taryba priėmė sprendimus dėl pinigų politikos.
Nuspręsta, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 proc., 0,25 proc. ir −0,4 procento. Šiuo metu Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar bent 2020 m. pirmąjį pusmetį, tačiau bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 proc. ar bent jam artimo lygio.
Anksčiau rinkose vyravo nuomonė, kad bazinė palūkanų norma liks nepakeista iki šių metų pabaigos, iki kovo mėnesio kalbėta apie tai, kad šis rodiklis išliks toks pat iki kovo.
Pasak Vilniuje viešinčio ECB vadovo Mario Draghi, bazinės palūkanų normos ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą pirmiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Mūsų ateities gairių pratęsimas atsižvelgia į netikrumą, įvertinant tai, ką matėme kovo mėnesį“, – komentavo ECB vadovas. Čia jis paminėjo netikrumą dėl „Brexit“, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumą bei faktą, kad pasaulinės rinkos augimas jau peržengė tas ribas, kurias matėme kovą.
Vis dėlto M.Draghi pridūrė, kad ekonomikos rodikliai nėra prasti, o ir perspektyva – nepablogėjusi.
Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
„Ekonominiams vertinimams poveikio turi su geopolitika susijęs neapibrėžtumas. Kita vertus, kylantis darbo užmokestis ir užimtumas prisideda prie euro zonos atsparumo ir laipsniškai didėjančios infliacijos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo ECB vadovas Mario Draghi.
Anot jo, jei atsitiktų nepalankios nenumatytos aplinkybės, Taryba pasirengusi veikti ir panaudoti visas turimas priemones.
M.Draghi teigimu, su euro zonos augimo perspektyvomis susijusios rizikos vis dar didelės. Tai lemia neapibrėžtumas, kuriam poveikio turi didėjanti protekcionizmo grėsmė, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumas bei geopolitiniai įvykiai.
M.Draghi sulaukė ir klausimo apie Seime vykdomą tyrimą dėl Lietuvoje vykusios finansų krizės bei Lietuvos banko veiksmų tuo metu.
ECB vadovas sakė negalintis komentuoti konkrečios situacijos, tačiau pridūrė: „Vitas Vasiliauskas yra labai patikimas Valdančiosios tarybos narys, o jo asmeninį nepriklausomumą reikia užtikrinti“.
„Jau tikrai keletą pastarųjų metų kalbame apie netikrumą. Ne visai normaliame pasaulyje būtų naivu kalbėti apie pinigų politikos normalizavimą“, – po M. Draghi spaudos konferencijos žurnalistams sakė LB vadovas V. Vasiliauskas.
