Energijos vartojimas didėja, ją siurbia ne tik transportas

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2018 m. sudarė 7,69 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 0,2 proc. Apie tai pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros energijos.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros energijos.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 14, 2019, 10:32 AM, atnaujinta Jun 14, 2019, 10:33 AM

2018 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (39,6 proc.) bei gamtinės dujos (23,1 proc.).

Suvartojimas didėjo visur

Galutinis energijos suvartojimas 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 3,8 proc. Daugiausia – 39,8 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose buvo suvartota 26,6 proc. energijos.

Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 19,2 proc. 2018 m., palyginti su 2017 m., pramonės sektoriuje sunaudota 3,4 proc. daugiau energijos, transporto – 6,3 proc., namų ūkiuose – 1,5 proc.

Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,6 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,35 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (5,5 teravatvalandžių (TWh).

Vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai.

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2018 m sudarė 74,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,8 procentinio punkto ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį (2017 m. – 55,1 proc.).

Atsinaujinantys šaltiniai  

Vienu iš geriausių sprendimų patenkinti energijos poreikį, saugant gamtą ir jos išteklius, laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai – hidroenergija, vėjas, saulė, geoterminė energija, kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos.

ES šalys yra numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 m. (23,6 proc.), o 2017 m. šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES vidurkis – 17,5 proc.).

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos. 2018 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (51,8 proc.) bei namų ūkiuose (37,3 proc.). Energijos gamintojai iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 2018 m. pagamino 63,4 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos ir 29,6 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.

2018 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,14 TWh elektros energijos ir tai sudarė beveik trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 8,7 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. 2017 m. vėjo elektrinės pagamino didžiausią elektros energijos kiekį per visą šalies vėjo energetikos istoriją – 1,3 TWh. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2018 m. pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 533 MW.

Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2018 m. pagamino 86,6 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 27,3 proc. daugiau nei 2017 m. Tai gana svarbu, nes taip skatinama vietinė elektros energijos gamyba ir prisidedama prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų įgyvendinimo.

Vandens jėgainės 2018 m. pagamino 431 mln. kWh elektros energijos, t. y. 28,5 proc. mažiau nei 2017 m. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtos sąlygos.

Padidėjo elektros poreikis 

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,2 proc. ir sudarė 13,1 TWh. 2018 m. Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros energijos, o pagaminta – 3,5 TWh. Elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 16,1 proc. Iš atsinaujinančių energijos išteklių 2018 m. pagaminta 62,8 proc. visos elektros energijos.

Pastaraisiais metais vis plačiau elektros energijos gamybai panaudojamos biodujos. 2018 m. iš biodujų buvo pagaminta 139,9 mln. kWh elektros energijos, t. y. 10 proc. daugiau nei 2017 m.

Biodegalų naudojimas mažina aplinkos taršą. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2018 m. transporte buvo suvartota 79 tūkst. tonų biodyzelino ir 12,4 tūkst. tonų bioetanolio. Bendras biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 8 proc.

Kelių transporte 2018 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,9 mln. tonų degalų, iš kurių 82,8 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,1 – automobilių benzinas, 5,1 proc. – suskystintos dujos. Pastaraisiais metais kelių transporto dyzelino populiarumas augo – 2018 m. kelių transporte jo sunaudota 6,7 proc. daugiau nei 2017 m. Benzino paklausa padidėjo 8,7 proc., o suskystintų naftos dujų – sumažėjo 6,2 proc.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.