Seni, nuo statybų nekeisti mediniai langai. Šalčiui laidžios sienos. Stogas, pro kurį žiemą šiluma veržiasi lauk, o vasarą skverbiasi karštis.
Tokia šiuo metu yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) dviaukščio operacinių korpuso būklė. Tai – fasadinė ligoninės dalis, kuri buvo pastatyta dar sovietmečiu ir kuri iki šiol nėra renovuota.
Pirmajame aukšte veikia vidinė ligoninės vaistinė, Konsultacijų centras, kuriame teikiama planinė pagalba pacientams, dalis patalpų skirta ir administracijai. Visą antrą aukštą užima operacinės.
„Visi, kurie dirbame šiame korpuse, žiemą šąlame, nors išlaidos už šildymą yra didžiulės. Šalčiausios patalpos – vaistinės, tenka šildytis elektriniais šildytuvais. Taigi mokame ir už jiems sunaudotą elektrą, ir už centralizuotą šildymą“, – paaiškino RVUL direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė.
Neliko finansavimo
Tam reikėjo drąsos ir pasiryžimo – parengti projektą, kuriam įgyvendinti bus pasinaudota nauju finansavimo modeliu. Pasak D.Balčėtienės, kitos išeities nebuvo – nebeliko įprastų dotacijų iš ES struktūrinių fondų infrastruktūriniams projektams – tokiems, per kuriuos atnaujinami seni viešieji pastatai. Bet nusidėvėjusį ir energetiškai neefektyvų ligoninės pastatą būtina atnaujinti.
Anot D.Balčėtienės, pastaruosius porą metų nuolat buvo ieškoma galimybės operacinių korpuso renovacijai finansuoti – buvo kreiptasi ir į Aplinkos, ir į Sveikatos apsaugos ministerijas, kurių administruojamos programos skirdavo patalpoms atnaujinti būtinų lėšų.
„Tačiau viskas pasikeitė. Liko vienintelis tokių pastatų finansavimo šaltinis – Viešųjų investicijų plėtros agentūros (toliau – VIPA. – Aut.) valdomas Energetinio efektyvumo fondas bei gražinamosios subsidijos priemonė „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, kuriuos pernai ir atradome pradėję bendrauti su VIPA ir Energetikos ministerija“, – sakė pašnekovė.
Išlaidos energijai susitraukė
Kiek susitraukė RVUL išlaidos, tenkančios šildymui, kai buvo baigti renovuoti B ir A korpusai?
„Maždaug 31 proc. išlaidas fiksuojame kas mėnesį, nes turime projektų įgyvendinimą prižiūrinčioms institucijoms teikti ataskaitas apie energijos sąnaudas. Taigi mes pajutome, kokią didelę įtaką tai daro mokesčiams už energiją, pacientai ir darbuotojai pajuto, kad žiemą ligoninėje nebešalta“, – atsakė D.Balčėtienė.
Ji užsiminė apie tai, kad įgyvendinant dviaukščio korpuso projektą bus atnaujinamas ir šilumos mazgas.
„Dviejuose korpusuose šilumos tiekimo sistema yra skaitmenizuota, tad dabar atėjo eilė operacinių korpusui. Tačiau pastato modernizavimą reikia gretinti prie vidaus vėdinimo sistemos įrengimo bei senų operacinių vidaus remonto, kad vėliau, sutvarkius patalpas, nereikėtų ko nors griauti.
Projektui įgyvendinti bus skirta per 1,7 mln. eurų. Tai pinigai, kurių prireiks langams, išorės durims pakeisti, taip pat cokoliniam aukštui, išorinėms sienoms bei stogui apšiltinti.
Parengėme kompleksinę 3 etapų studiją, kaip atnaujinti visą operacinių pastatą, bet finansavimo šaltiniai bus skirtingi. Ligoninė savo lėšų šiems darbams neturi, investicijos – didelės, todėl jų reikia nuosekliai ieškoti“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
Projektas startuos netrukus
Pasak D.Balčėtienės, projektas jau yra gyvybingas – projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų konkursas pasibaigė. Pasirašius sutartį su projektuotojais bus rengiamas techninis operacinių korpuso renovacijos projektas, o tai padarius – skelbiamas rangos darbų atlikimo konkursas.
Projektui įgyvendinti bus skirta per 1,7 mln. eurų. Tai pinigai, kurių prireiks langams, išorės durims pakeisti, taip pat cokoliniam aukštui, išorinėms sienoms bei stogui apšiltinti.
Pagal tą patį projektą bus atnaujinama šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.
Lengvatinė paskola ligoninei suteikta dvidešimčiai metų. Pagal sutartį su VIPA ji gaus ir 30 proc. grąžinamąją subsidiją, kurios nereikės grąžinti, jei atnaujinus pastatą bus pasiekti energinio efektyvumo C klasės ir galutinės energijos sąnaudų sumažinimo reikalavimai – energijos sąnaudos sumažės daugiau kaip 45 proc.
„Kadangi paskola išdalijama per 20 metų, mėnesio įmoka tesiekia 5100 eurų. Jei nepavyktų pasiekti energinio efektyvumo rodiklių, įmoka paaugtų maždaug iki 7000 eurų. Tačiau esame numatę tokias renovacijos priemones, kad galėtume sutaupyti ne mažiau kaip 45 proc. energijos. Juk tai – ilgalaikė investicija, reikia viską atlikti pagal aukščiausią standartą“, – sakė pašnekovė.
Projektui teikiama bendra paraiška
Daugelis Lietuvoje esančių centrinės valdžios viešųjų pastatų neturi finansinių galimybių, kaip padidinti savo energijos vartojimo efektyvumą.
Todėl atlikus išankstinę sektoriaus vertinimo studiją VIPA pasirašė trišalę sutartį su Finansų ir Energetikos ministerijomis ir įsteigė Energijos efektyvumo fondą (ENEF). Jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Nuo 2018 m. liepos centrinės valdžios pastatų valdytojai turi galimybę teikti VIPA vieną bendrą paraišką ir gauti finansavimą iš dviejų šaltinių. Vienas jų yra ENEF.
Kitas – tai 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonė „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“. Priemonės projektams įgyvendinti numatyta iki 12 mln. eurų.
Norint gauti VIPA lengvatinę paskolą iš ENEF ir grąžinamąją subsidiją turi būti įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai – pasiekta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 30 proc. sumažintas energijos suvartojimas pastate. Tinkamos finansuoti išlaidos yra energijos efektyvumo priemonių diegimas bei reikiamų techninių dokumentų parengimas.
Norint gauti grąžinamąją subsidiją būtinoji sąlyga – dalinis investicijų finansavimas iš ENEF.
Daugiau informacijos apie VIPA teikiamas finansavimo galimybes bei reikalavimus pareiškėjams norint atnaujinti centrinės valdžios viešuosius pastatus galima rasti VIPA svetainėje.
