Išskirtinis gyvenimo būdas
Norintys dirbti pilotais pasirenka ne tik tarptautinę karjerą aviacijoje, bet ir išskirtinį gyvenimo būdą, kurio pavydėtų daugelis. Koks jis ir kuo jis visus žavi?
„Dinamiškas, kupinas kelionių ir kasdien suteikiantis naujų įspūdžių. Taip pat – tai didelės atsakomybės, begalinio susikaupimo, aviacijos procesų išmanymo ir taisyklių laikymosi reikalaujanti profesija,“ teigia pilotas Deividas. Anot jo, nemažai pilotų renkasi šią profesiją ne tik dėl skraidymo, bet ir dėl galimybės aplankyti įvairias šalis.
Pilotai ne tik daug keliauja, bet ir mokosi visą gyvenimą. Anot Vaidos Eičinienės, „Tapk pilotu“ projekto vadovės, per pustrečių metų įgijus komercinio piloto licenciją, tipo kvalifikaciją ir skraidymo praktiką, mokymasis nesibaigia – aktyviai skraidantys pilotai dukart per metus grįžta į mokymo įstaigą, kur atnaujina savo žinias ir įgūdžius realaus skrydžio treniruoklyje – mokosi suvaldyti orlaivį ekstremaliose situacijose.
Kelionės pagal grafiką
Komercinių reguliarių keleivinių skrydžių pilotų tvarkaraštis yra sistemingas su bene mažiausiai netikėtumų ir neplanuotų darbų. Pigių skrydžių bendrovių pilotai paprastai skraido trumpais atstumais, todėl išskridę ryte ir padarę kelis reisus, vakare jie grįžta į namų skrydžių bazę. Net ir tokiu atveju tikėtis ofiso darbuotojams įprasto 8-17 val. grafiko neverta – pilotai dirba pagal specifinį skrydžių grafiką.
Tuo tarpu, tarpžemyniniai, tolimieji skrydžiai užtrunka gerokai ilgiau, tad atitinkamai tokių skrydžių pilotai virš debesų praleidžia daugiau laiko – šiuos skrydžius vykdančių pilotų darbo grafikas skiriasi nuo trumpųjų skrydžių pilotų. Oro bendrovės, besilaikydamos reguliacijų, į itin ilgus skrydžius siunčia ir po dvi įgulas, kurios nariai pasikeičia skrydžio metu. Tokių skrydžių kryptys gali būti į egzotinius kraštus, dažniausiai ten nuvykę pilotai laiką skiria ne tik poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikiui, pavyzdžiui, vietovės pažinimui – ekskursijoms ir pramogoms.
Privačių pilotų grafikas mažiau nuspėjamas nei oro linijų pilotų, nes tiek skrydžių kryptis, tiek išvykimo laikas priklauso nuo klientų poreikių. Išankstinis grafikas privačių lėktuvų pilotui negarantuoja, kad bus taip, kaip buvo suplanuota: numatytos kelios darbo dienos kartais sutrumpėja iki kelių valandų, kai skrydžiai atšaukiami, ar kelionė išsitęsia iki savaitės. Tokiu atveju, pilotai su skrydžio įgula, laukdama skrydžio atgal, gali pakeliauti ir pažinti vietovę.
Piloto darbo diena
Piloto darbo diena prasideda kartais vos švintant, o kartais – vidurdienį, kai pilotas pradeda ruoštis suplanuotiems skrydžiams. Jis ne tik pasitikrina skrydžio maršrutą, dar kartą peržiūri orų prognozes, bet ir apskaičiuoja, kiek kuro sunaudos orlaivis skrydžio metu.
Kiekvieną skrydį įgyvendina du pilotai – kapitonas ir antrasis pilotas. Už skrydį atsakingas pilotas prieš kiekvieną skrydį iš išorės apžiūri orlaivį ir patikrina jo būklę, įvertina, ar nėra paviršiaus pažeidimų. Orlaiviui pakilus aukštyn, skrydžio metu pilotai bendrauja su įgula, stebi skrydžio valdymo parametrus bei palaiko radijo ryšį su skrydžių valdymo centru. Nusileidus oro uoste darbai nesibaigia, pilotui dar teks paruošti skrydžio ataskaitą.
Skeptikai teigia, kad moderniuose orlaiviuose įdiegta autopiloto funkcija atlieka visą darbą už pilotus. Tačiau taip nėra – net ir pačiuose moderniausiuose orlaiviuose autopiloto funkcija paprastai naudojama tik jau pakilus ir skrendant reikiamame aukštyje. Anot aviacijos specialistų, tokiu būdu orlaivis skrenda stabiliau ir sumažina keleivių jaučiamą turbulenciją. Taigi sudėtingiausiais skrydžio momentais – pakilimo ir nusileidimo metu – orlaivį valdo patyrę pilotai.
Ne tik kelionės, bet ir reikalavimai
Nesvarbu, kokią darbo specializaciją pilotas pasirinko, įtaką jo darbo grafikui daro tarptautinės aviacijos reguliacijos, numatančios ne tik didžiausią skrydžio valandų per numatytą laikotarpį skaičių, bet ir darbo – poilsio laiko normas. Darbo ir poilsio režimo pilotai privalo laikytis ne tik dėl savo sveikatos, tačiau ir saugumo sumetimais – tam, kad pilotas tinkamai vykdytų savo darbą ir užtikrintų saugius skrydžius, jis privalo būti pailsėjęs.
Dar vienas piloto karjerai svarbus aspektas – tai jo sveikata, kurią kiekvienas būsimasis aviatorius turi pasitikrinti dar prieš pradėdamas siekti karjeros šioje srityje. Ne veltui pilotai deda pastangas palaikydami sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą – rūpinasi mityba ir laisvalaikiu renkasi sportą.
Sklando nemažai mitų, susijusių su pilotų sveikata, kuri turi atitikti reikalavimus, kad pilotas gautų sveikatą patvirtinantį 1 klasės pažymėjimą. Vienas populiariausių mitų apie sveikatą – piloto rega turi būti tobula. Gera žinia ta, kad tai tėra mitas, nes pilotai gali nešioti akinius ar kontaktinius lęšius, tik į skrydį jie privalo pasiimti atsarginių porą.
Tapti pilotu – apsimoka?
Pilotas – unikali profesija. Nedaug kitų profesijų atstovų tiek daug keliauja ir dirba tarptautinėje aplinkoje. Greta visų šių kelionių ir kitų privalumų, pilotai dar ir vieni geriausiai apmokamų specialistų. Tai kiek uždirba pilotai?
Lietuvoje, Sodros duomenimis, pilotų vidutinis atlygis siekia apie 4033 eurus per mėnesį. Įvairių aviacijos karjeros portalų duomenimis antrojo piloto atlygis padidėja vidutiniškai iki 55 tūkst. eurų, o kai kuriuose regionuose antrojo piloto atlyginimas siekia iki 70 – 109 tūkst. eurų.
Kaupiant patirtį, kyla ir atlyginimas. Patyrusių pilotų, dirbančių kapitono pozicijose atlygis – dar didesnis ir siekia apie 100 – 185 tūkst. eurų skirtinguose regionuose.
