Kaimyninę šalį supurtė neregėta vaistų deficito krizė. Farmacininkų sąjunga (FS) šios savaitės pradžioje išsiuntė atvirą laišką vyriausybei prašydama imtis skubių priemonių, nes vaistinėse ėmė trūkti net penkių šimtų pavadinimų vaistų.
FS pirmininkės Elžbietos Piotrkowskos-Rutkowskos teigimu, padėtis blogėja sulig kiekviena diena, nes išsigandę ligoniai ėmė vaistus pirkti atsargai, todėl dar labiau padidėjo jų stygius.
Mėgino neigti krizę
Iš pradžių vaistinėse ėmė trūkti originalių brangių vaistų, o dabar jau nebėra net pigių pakaitalų. Blogiausia, kad medikamentų nebegali įsigyti žmonės, sergantys chroniškomis ligomis, tokiomis kaip cukraligė, įvairios alergijos, padidėjęs kraujospūdis, skydliaukės bei plaučių ligos.
„Taip blogai nėra buvę – vaistus turime medžioti tarsi sovietmečiu, skambiname į didmenines bazes ir maldaujame, o žmonės išperka per valandą“, – pasakojo Silezijos vaistinių sąjungos pirmininkas Piotras Brukiewiczius. Anot farmacininko, net ligoninių vadovai ėmė skųstis deficitu.
Sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis ilgai neigė, kad yra kilusi vaistų krizė, tačiau praėjusią savaitę ministerija paskelbė 300 preparatų, kurių gali būti sudėtinga įsigyti, sąrašą.
Vaistus gabena į užsienį
Anksčiau trumpam pristigdavo kai kurių medikamentų, o vyriausybė dėl tokių nesklandumų kaltindavo vadinamąją farmacijos mafiją. Taip pakrikštyti asmenys, didžiuliais kiekiais supirkinėjantys vaistus ir juos išvežantys brangiau perparduoti į užsienį.
Farmacijos koncernai kiekvienoje ES šalyse tuos pačius preparatus parduoda už skirtingą kainą, priklausomai nuo konkrečios šalies gyventojų pajamų, mokesčių ir susitarimų su vyriausybėmis. Lenkija garsėja tuo, kad čia vaistai yra vieni pigiausių visoje ES.
Vyriausieji kontrolės rūmai (VKR) šį pavasarį paskelbė kritinę ataskaitą, kurioje apkaltino vyriausybę per mažai dėmesio skiriant kovai su vaistų perpardavinėjimu. Anot VKR, per metus iš šalies išgabenama pusketvirto milijardo zlotų (825 mln. eurų) vertės medikamentų.
Apgaulių mechanizmas dažniausiai nebūna sudėtingas. Tarkime, vaistinė pasirašo sutartį su senelių namais ar sanatorija dėl itin didelio kiekio konkrečių preparatų tiekimo.
Tačiau iš tiesų šie medikamentai su antkainiu parduodami vaistus superkančiai kompanijai, kuri juos dar brangiau realizuoja užsienyje.
Operacijos sėkmė abejotina
Centrinis antikorupcijos biuras (CAB) pernai užklupo vieną didmeninę vaistų bazę, kuri iš vaistinių nelegaliai, pasinaudodama antrine įmone, perpirkdavo preparatus ir juos išveždavo į užsienį. Teisėsauga areštavo vienuolika asmenų, keli iš jų buvo vaistinių savininkai.
CAB tai išreklamavo kaip didelį pasiekimą, teigdamas, kad farmacininkų mafija sugebėdavo perimti medikamentus iš 38 vaistinių, esančių įvairiuose šalies regionuose. Tačiau žiniasklaida netruko atskleisti, kad ši operacija anaiptol nebuvo sėkminga, nors skirta net 98 mln. zlotų (21,1 mln. eurų) baudų, bet niekas šių pinigų taip ir nematė.
Mat vaistus superkančios ir išvežančios įmonės buvo įregistruotos bedarbių Čekijos piliečių, kurių teisėsaugininkai net nesugebėjo rasti, vardu.
Siekdama pažaboti tokią veiklą Lenkijos vyriausybė nuo šių metų birželio padidino bausmes už panašius nusikaltimus – dabar už tai gresia net dešimt metų kalėjimo.
Kalčiausia valdžia?
Vis dėlto dėl pastaruoju metu kilusio vaistų stygiaus kalti ne vien jų perpardavinėtojai.
FS vicepirmininkas Marekas Tomkowas spėjo, kad krizę sukėlė net keliolikos Kinijos vaistų gamyklų uždarymas bei farmacijos koncernų gudravimai.
Anot M.Tomkowo, apie 80 procentų vaistų, parduodamų Lenkijoje, yra gaminami iš cheminių pusgaminių, importuotų iš Kinijos.
Šioje Azijos valstybėje nuo šių metų įsigaliojo griežti aplinkos apsaugos reikalavimai, o keliolika jų neatitikusių vaistų gamyklų buvo uždarytos. Dėl to farmacijos kompanijos Vakaruose esą pritrūko pusgaminių medikamentų gamybai.
Kita vertus, kaip aiškino FS vicepirmininkas, deficitas gali būti naudingas farmacijos koncernams, nes jis susidarė baigiant galioti gamintojų ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimams dėl konkrečių vaistų kainos kompensavimo.
Prieš sėsdami prie derybų stalo farmacininkai neva siekia dirbtinai sukelti tų vaistų paklausą, kad galėtų išsiderėti didesnę kainą.
„Tačiau didžiausia atsakomybė dėl vaistų trūkumo tenka vyriausybei – juk nenormalu, kad net AIDS sergantis žmogus vaistinėje išgirsta, jog jam reikalingų medikamentų nėra“, – pareiškė Silezijos vaistinių sąjungos pirmininkas P.Brukiewiczius.
