„Buvo iš esmės sutarta, jog, atsižvelgiant į padidėjusį neapibrėžtumą, Valdančiajai tarybai reikia būti pasirengusiai dar sušvelninti pinigų politiką“, – rašoma protokole, kuris buvo paskelbtas praėjus keturioms savaitėms po Lietuvos sostinėje įvykusio posėdžio.
Pastaraisiais mėnesiais pinigų politikos formuotojams teko susidurti su ekonomikos augimo lėtėjimu, pesimistiškais pasitikėjimo ir aktyvumo tyrimų rezultatais bei infliacijos silpimu.
Rodiklių prastėjimą skatino neapibrėžtumas dėl pasaulyje besitęsiančių ir kylančių prekybos ginčų bei įvairūs vienkartiniai veiksniai. Prisidėjo ir tai, jog po finansų krizės regione prasidėjęs ekonomikos augimas pamažu išsisemia.
ECB ekspertai birželį pablogino euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes ir tai Valdančiąją tarybą paskatino pratęsti savo vadinamąsias ateities gaires dėl palūkanų normų, kurias buvo nuspręsta rekordiškai žemuose lygiuose išlaikyti bent iki 2020 metų vidurio.
Vėliau birželį Sintroje įvykusioje konferencijoje ECB vadovas Mario Draghi pažymėjo, jog „priemonės, kurias mes galime panaudoti, tebeapima tolesnį pagrindinių palūkanų normų mažinimą“.
Finansų rinkos, kurios atidžiai vertina kiekvieną centrinių bankų vadovų pareiškimų žodį, atkreipė dėmesį į tai, kad jis pareiškė, jog ECB yra pasirengęs imtis veiksmų tuo atveju, „jeigu padėtis nepagerės“, o ne tuo atveju, jeigu ekonominės sąlygos pablogės.
Tuo tarpu kai kurie stebėtojai nuogąstauja, jog centrinis bankas nebeturi priemonių, kurias dar galėtų panaudoti savo kovoje su silpnu ekonomikos augimu ir infliacija.
Be minėtų dviejų galimybių – ilgiau taikyti mažas palūkanų normas ir dar jas sumažinti, – galėtų būti panaudota ir trečioji galimybė: vėl pradėti įgyvendinti obligacijų pirkimo programą, kurią ECB užbaigė pernai gruodį.
Vilniuje įvykusio posėdžio protokolas parodė, jog Valdančioji taryba tikrai svarstė galimybę „atnaujinti grynąjį turto pirkimą“.
Iš protokolo taip pat matyti, jog Valdančioji taryba ir toliau yra įsitikinusi, jog „pamatiniai ekonominiai veiksniai, ilgainiui turintys paskatinti infliacijos“ pakilimą iki tikslinio kiek žemesnio nei 2 proc. lygio, „tebeegzistuoja“.
„Vidaus paklausa, kurią palaikė spartus užimtumo ir darbo užmokesčio augimas, iki šiol buvo gana atspari“, o „recesijos rizika yra nedidelė“, nusprendė euro zonos pinigų politikos formuotojai.
Tačiau ekonomikos augimo lėtėjimas į pramonę orientuotuose ūkiuose, kaip antai Vokietijoje, „vis dar gali išplisti“ į likusias bendros valiutos zonos šalis, įspėjo kai kurie Valdančiosios tarybos nariai.
Nyderlandų banko ING analitikas Carstenas Brzeski pažymėjo, jog nuviliantys ekonominiai duomenys, mažėjantis euro zonos ekonomikos atsparumas, galimybė, kad JAV federalinio rezervo sistema sumažins bazinę palūkanų normą, ir įvairūs ECB pareigūnų pareiškimai „priartino ECB prie veiksmų, kurių gali būti imtasi jau liepos mėnesio posėdyje“.
