Mančesteryje sakydamas kalbą premjeras pažadėjo naujų investicijų už išstojimą balsavusiuose regionuose, spartinti derybas dėl prekybos ryšių po „Brexit“ bei įkurti laisvuosius uostus, kad paskatintų ekonomiką.
„Kai žmonės balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, jie ne tik balsavo prieš Briuselį, bet ir prieš Londoną“, – pridūrė B. Johnsonas, turėdamas omenyje, kad per 2016 metų referendumą sostinėje dauguma balsavusiųjų palaikė tolesnę narystę Bendrijoje.
Kalboje, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama vidaus problemoms, B. Johnsonas pažadėjo suteikti daugiau galių vietos bendruomenėms, taip pat sustiprinti plačiajuosčio ryšio ir transporto infrastruktūrą.
„Kontrolės susigrąžinimas taikomas ne tik Vestminsterio suvereniteto nuo Europos Sąjungos (ES) atgavimui – tai reiškia, kad mūsų miestai ir grafystės taps savarankiškesni“, – pažymėjo jis.
„Pasitraukimas iš ES yra didžiulė ekonominė galimybė padaryti tai, ko mums neleido daryti dešimtmečius“, – pareiškė B. Johnsonas.
Paklaustas apie „Brexit“ derybų perspektyvą, premjeras teigė, kad jis pasirengęs bendradarbiauti su ES partnerėmis, tačiau tik tuo atveju, jei iš dabartinio „skyrybų“ susitarimo, sudaryto Th. May, bus pašalinta apsidraudžiamoji priemonė (backstop).
Minėta priemone siekiama užtikrinti laisvą judėjimą po „Brexit“ tarp į Didžiosios Britanijos sudėtį įeinančios Šiaurės Airijos bei ES valstybės narės Airijos Respublikos.
„JK vyriausybė neatsiribos ir nelauks, kol jie žengs pirmą žingsnį – mes bandysime išspręsti šią problemą“, – pareiškė B. Johnsonas.
„Negalime eiti toliau, kol išliks tas antidemokratinis užkardos mechanizmas, kuriuo siekiama padalyti mūsų šalį – suskaldyti Jungtinę Karalystę. Turime jį pašalinti, kad galėtume pasiekti pažangą“, – kalbėjo B. Johnsonas.
„Absoliučiai“ atmetė rinkimų galimybę
Naujasis premjeras atmetė spėliojimus dėl to, ar jis gali sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Buvęs Londono meras, pradėjęs eiti premjero pareigas šį trečiadienį, pažadėjo išvesti Didžiąją Britaniją iš ES iki termino pabaigos – spalio 31 dienos, – su ar be susitarimo.
Visgi per pirmąsias savo kadencijos dienas B. Johnsonas sutelkė dėmesį į vidaus klausimus, įskaitant penktadienį duotą pažadą atšaukti drastiškus policijos pajėgų sumažinimus, apie kuriuos pranešė Th. May.
Komentatoriai spėliojo, ar jis galėtų rengtis sušaukti visuotinius rinkimus, tikėdamasis atgauti konservatorių daugumą, kurią Th. May prarado per rinkimus 2017 metais.
B. Johnsonas penktadienį „absoliučiai“ atmetė galimybę pradėti tokią iniciatyvą anksčiau, nei JK paliks bloką.
„Didžiosios Britanijos gyventojai balsavo 2015, 2016 ir 2017 metais“, – pareiškė ministras pirmininkas vizito į centrinės Anglijos miestą Birmingemą metu.
„Britai nori, kad mes įvykdytume savo įgaliojimus ir išeitume iš ES spalio 31 dieną. Jie nenori kitų rinkimų, nenori referendumo, nenori visuotinių rinkimų,“ – pareiškė B. Johnsonas.
Visgi britai gali būti priversti dalyvauti rinkimuose, jei parlamentarai išreikštų nepasitikėjimą naująja B. Johnsono vyriausybe, bandydami užkirsti kelią nesutarimų keliančiam „Brexit“.
2016 metais šokiravusiame referendume, kuriame iš dalies atsispindėjo didelis pasipiktinimas dėl ekonominės nelygybės, 52 proc. britų balsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos.
B. Johnsonas šeštadienio kalboje pareiškė ketinantis „išdėstyti savo viziją, kaip subalansuoti galias, augimą ir produktyvumą visoje JK“.
Th. May atėjusi į valdžią taip pat žadėjo kovoti su „deginančia neteisybe“ Didžiojoje Britanijoje, tačiau jos darbotvarkę užgožė derybos dėl „Brexit“ ir nesėkmingi bandymai įtikinti parlamentą balsuoti už pasiektą pasitraukimo susitarimą.
