Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo daržovių, elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, mėsos ir jos produktų, atostogų išvykų, tabako gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, avalynės, šilumos energijos kainų sumažėjimas.
Tuo metu vartojimo prekių kainos, pasak Statistikos departamento, per metus padidėjo 1,9 proc., paslaugų – 4,5 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3,9 proc., rinkos – 2,5 proc.
Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc.
„Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, degalų kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių, ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas“, – teigiama pranešime.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,9 proc., o paslaugų – padidėjo 1,2 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų bei rinkos kainos sumažėjo po 0,3 proc.
Per mėnesį dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 8,9 proc. Avalynė atpigo 10,2 proc., drabužiai – 8,8 proc.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos sumažėjo 0,6 proc.) nulėmė šilumos energijos, kietojo kuro bei suskystintų dujų maistui gaminti kainų sumažėjimas.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,6 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: ženkliai išaugo burokėlių, kivių, saldžiųjų paprikų, mandarinų, avokadų, bet sumažėjo melionų, ankstyvųjų bulvių, trumpavaisių agurkų, kininių kopūstų, braškių kainos.
Poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos pabrango 1,6 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo atostogų išvykų kainų padidėjimas.
