„Tai nėra visiškai naujas sukčiavimo būdas, policijoje kiekvieną mėnesį registruojama bent po keletą pranešimų dėl siūlymų investuoti į galimai fiktyvias investavimo platformas, tačiau pastaraisiais mėnesiais tokių atvejų matome daugiau“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Šių metų birželio mėnesį pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai, liepos mėnesį – penki, rugpjūtį – vienas. Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų iki 57 tūkst. eurų.
Anot policijos, dažniausiai sukčiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus. Fiktyvių ar neteisėtai veikiančių platformų pavadinimai nuolat keičiasi.
Sukčiai naudojo laidų vedėjo Andriaus Tapino, verslininko Nerijaus Numavičiaus, krepšininko Arvydo Sabonio, žurnalistės Rūtos Mikelkevičiūtės ir kitų žinomų žmonių atvaizdus.
R. Matonis pabrėžė, kad tokių nusikaltimų tyrimas yra labai sudėtingas, nes nusikaltėliai veikia iš užsienio valstybėse registruotų svetainių.
Nusikalstamu būdų gauti pinigai pervedami į skirtingose užsienio valstybėse atidarytas banko sąskaitas. Dažnai už išviliotus pinigus perkamos kriptovaliutos, tai dar labiau apsunkina policijos darbą.
Norint išvengti sukčių policija pataria atkreipti dėmesį į skelbimo turinį ir bendrą kokybę.
„Dažnu atveju klaidinantys skelbimai būna parašyti netaisyklinga lietuvių kalba su gramatinėmis klaidomis, skelbime naudojamos skambios frazės apie neva stebuklingą kokio nors daikto efektyvumą, žadamas lengvas būdas praturtėti“, – pridūrė policijos atstovas.
Policija pataria susidomėjusiuosius siūloma paslauga patikrinti skelbiamą informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų apie prekes, paslaugas siūlančią įmonę.
Jonas Kisielius
