Štirijoje (žemė Austrijos vidurio pietuose su sostine Gracu. – Red.) įsikūrusio Austrijos koncerno „Gerot Lannach“ vadovybė iš nuostabos išpūtė akis, kai gavo didžiausią užsakymą bendrovės istorijoje. Jis atėjo iš Vokietijos – buvo prašoma pagaminti 50 mln. jodo tablečių pakuočių.
Apie tai rugpjūčio pradžioje paskelbė Austrijos visuomeninis transliuotojas „Österreichischer Rundfunk – ORF“.
Tabletės užsakytos kaip skydliaukės vėžio, kurį gali sukelti branduolinio reaktoriaus avarija, prevencinė priemonė.
Nuostabą sukėlė faktas, kad užsakymas atėjo iš šalies, ketinančios atsisakyti branduolinės energijos.
Fukušimos pamoka
Atsakydama į Vokietijos visuomeninės televizijos WDR žurnalistų klausimą, Radiacinės saugos tarnyba patvirtino didinanti atsargas. 190 mln. užsakytų jodo tablečių turėtas atsargas viršija keturis kartus. Tokiu būdu, pareigūnai įgyvendino ekspertų rekomendacijas, pateiktas po Fukušimos reaktoriaus katastrofos.
Po nelaimės Fukušimos AE įkurtos ekspertų komisijos vadovo Wolfgango Muellerio nuomone, Fukušima parodė, kad reikia būti pasirengusiems kur kas rimtesnėms avarijoms, nei manyta anksčiau.
„Dar daug dienų po avarijos gali sklisti jonizuojančioji spinduliuotė, o pasikeitus vėjo krypčiai, ji gali paveikti didesnius plotus nei paveiktų tuo atveju, jei sklistų vieną dieną“, – pabrėžia W.Muelleris.
Patarus vyriausybės ekspertams buvo išplėstos zonos aplink atomines elektrines, kuriose reikės skubios pagalbos. Kategorijai „tolima zona“, kur yra, pavyzdžiui, nėščių moterų, vaikų ir paauglių iki 18 metų, priskiriama visa Vokietija.
Grėsmė iš kaimyninių šalių
Pagal vyriausybės planus, iki 2022 m. pabaigos Vokietija sustabdys savo paskutinius veikiančius reaktorius.
Nepaisant to, W.Muellerio nuomone, svarbu apsisaugoti įvykus branduolinei katastrofai, kadangi „likviduojant avarijos padarinius gali įvykti nedidelių incidentų“.
„Žymiai didesnis pavojus kyla iš atominių elektrinių, esančių netoli sienų“, – sako ekspertas, nurodydamas Belgiją, Prancūziją, Šveicariją ir Čekiją. Įvykus katastrofai kurioje nors iš šių šalių reikėtų teikti pagalbą žmonėms Vokietijoje.
Prieš dvejus metus panaši situacija susiklostė Šiaurės Reine-Vestfalijoje, kai kilus abejonėms dėl Belgijoje esančios Tianžo AE reaktoriaus būklės, Acheno valdžia išdalijo jodo tabletes gyventojams iki 45 metų.
Ne panika, o tik atsargumo priemonė
Acheno valdžia už tai buvo kritikuojama. Ji buvo kaltinama panikos skleidimu. Užsakant milžiniškas jodo atsargas, į šį argumentą nebuvo atsižvelgta.
„Panikos tai nesukelia, o tik padeda suprasti, kad turite būti gerai pasirengę. Kadangi užsienio šalių reaktoriai, esantys netoli Vokietijos, veiks dar ilgai“, – pabrėžia ekspertas ir taip pat atkreipia dėmesį į blogėjančią senstančių reaktorių būklę.
Už 190 mln. jodo tablečių sumokėta 8,4 mln. eurų. Atsakomybę už jų išdavimą gyventojams prisiims Vokietijos žemių valdžia.
Pirks ir Lietuva
lrytas.lt primena, kad ir Lietuva, ruošdamasi Astravo atominės elektrinės atidarymui Baltarusijoje, jau derasi su Austrijos gamintoju dėl 4 mln. vienetų jodo preparato įsigijimo.
Tam ketinama skirti apie 900 tūkst. eurų.
Artimiausiu metu Vyriausybė žada spręsti, iš kokių lėšų finansuoti jodo tablečių pirkimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, su tiekėju sutarta, kad reikiamas kiekis jodo tablečių į Lietuvą gali būti pristatytas per mėnesį.
Tabletes planuota gyventojams išdalinti iki Astravo elektrinės Baltarusijoje darbo pradžios šį rudenį.
Ketinama įsigyti daugiau kaip 4 mln. jodo tablečių, kurios iš pradžių būtų dalinamos arčiausiai elektrinės esantiems šalies pasienio gyventojams.
Į šį ruožą patenka ir Vilnius.
Vilniaus miesto savivaldybė savo iniciatyva jau yra nupirkusi apie 2 tūkst. jodo tablečių, kurios kilus radiacinei grėsmei būtų dalinamos savivaldybės darbuotojams.
Parengė Leonas Grybauskas
