Šių įrenginių privalumas išryškėja šaltuoju metų laiku, mat keleiviai gali iš šiltos laukimo salės patogiai nužingsniuoti iki orlaivio salono – nebaisus lietus, sniegas ar vėjas.
Kauno oro uoste tokių rankovių nėra, nebus jų ir po rekonstrukcijos, o tai smarkiai sumažins tradicinių oro bendrovių susidomėjimą šiuo oro uostu.
„Rankovių įrengti šiame rekonstrukcijos etape neplanuojame. Dauguma šiuo metu Kauno oro uoste aptarnaujamų vežėjų pirmenybę teikia laipinimui pėsčiomis. Tuomet galima naudoti dvejas orlaivio duris, tokiu būdu užtikrinant maksimaliai trumpą orlaivio keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo laiką“, – aiškino valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Šiuo metu didžiąją dalį skrydžių Kauno oro uoste vykdo būtent žemų sąnaudų bendrovės – „Ryanair“ bei „Wizz Air“, o Lenkijos vežėjas „Lot“ tarp Kauno ir Varšuvos skraido šešis kartus per savaitę.
Žemų kaštų bendrovės įlaipinimą pėsčiomis renkasi ne tik dėl mažesnių mokesčių oro uostams – tokiu būdu trumpinamas keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo laikas.
Paprastai žemų kaštų bendrovių lėktuvai oro uoste užtrunka vos 25 minutes. Tuo tarpu laipinimas naudojant rankovę trunka apie 40 minučių.
„Vilniaus oro uoste keleiviams laipinti skirtos rankovės yra naudojamos pakankamai aktyviai ir skrydžių su jomis aptarnaujamai tikrai nemažai“, – kalbėjo T.Vasiliauskas. Tikslios statistikos jis negalėjo pateikti dėl komercinių ypatumų.
Kauno oro uosto rekonstrukcijos metu numatyta pristatyti du naujus priestatus. Dabartinį oro uosto pastatą planuojama padidinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m.
Projektą rengusio architekto Gintauto Natkevičiaus teigimu, rekonstrukcijos metu atsiras kelios naujos architektūrinės detalės, bet visa projektuojamų priestatų architektūra išliks analogiška esamo pastato išraiškai.
„Funkciškai oro uostas išdėstytas taip, kad žmonės išskrenda per antrą aukštą, o atvyksta per pirmą, toks išdėstymas išliks ir ateityje. Planuoti kitaip būtų tiesiog netikslinga“, – sakė G.Natkevičius.
Siekiama, kad sparčiai besiplečiančiame Kauno oro uoste būtų galima aptarnauti apie 2 mln. keleivių per metus. Pernai antrieji šalies oro vartai aptarnavo 1 mln. keleivių, tačiau šiemet vasaros mėnesiais buvo fiksuojami nauji rekordai.
Liepos pradžioje pasirašyta sutartis su terminalo plėtros projekto konkurso laimėtoja – bendrove „Viltekta“. Rekonstrukcijos projektavimo darbų vertė – 278 tūkst. eurų. Kauno oro uosto terminalo plėtros darbus ketinama užbaigti iki 2022 metų pradžios.
