Lietuvoje pradėtas virti nealkoholinis alus tampa tarptautiniu prekės ženklu

Dar niekada anksčiau nealkoholinis alus Europoje nebuvo toks paklausus kaip dabar. Jo populiarumo banga neaplenkė ir Baltijos valstybių – vien pernai čia įsigyta daugiau nei 10 mln. litrų šio gėrimo: 8,4 mln. litrų – Lietuvoje, 2,3 mln. litrų – Estijoje ir 0,9 mln. litrų – Latvijoje. Šie dideli pokyčiai subrandino ir populiariausio Baltijos šalyse nealkoholinio alaus prekės ženklo „GO“ permainas.

 „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovaujantis Rolandas Viršilas.
 „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovaujantis Rolandas Viršilas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 30, 2019, 1:35 PM

Baltijos šalyse nealkoholinis alus pirmiausia išpopuliarėjo Lietuvoje, kiek vėliau – Estijoje, pernai didelis pakilimas fiksuotas ir Latvijoje. Vis daugiau aludarių pristato naujas nealkoholinio alaus rūšis, tačiau, nepaisant augančios konkurencijos, šio segmento lyderystė regione aiškiai priklauso „Carlsberg“ grupės darykloms „Švyturys–Utenos alus“ Lietuvoje, „Aldaris“ Latvijoje bei „Saku“ Estijoje.

Netipiškas žingsnis

„Anksčiau kiekviena mūsų darykla turėjo po vieną nealkoholinio alaus rūšį. Vėliau įsigijome membraninės filtracijos įrangą, kuri leido išvirti kur kas skanesnį nealkoholinį alų, tad nutarėme pirkėjams pasiūlyti ne tiesiog alternatyvą įprastam alui, o savarankišką, visavertį gėrimą“, – sako „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovaujantis Rolandas Viršilas.

Pirmiausia Lietuvoje startavo „Švyturys GO“, vėliau Estijoje ir Latvijoje atsirado „Saku GO“ bei „Aldaris GO“. Greitai „GO“ linija tapo populiariausiu nealkoholiniu alumi Baltijos valstybėse, tad nuspręsta žengti dar toliau ir visose šalyse palikti vieną prekės ženklą – „GO“. Taip Lietuvoje startavęs alus išaugo į tarptautinį ženklą.

„Baltijos valstybes „Carlsberg“ mato kaip vieną Vakarų Europos regiono dalį, todėl atsiradus tokiems lyderiams kaip „GO“, jiems kur kas lengviau išpopuliarėti už vienos šalies ribų. Tiesa, toks žingsnis aludarystės pasaulyje yra nedažnas, nes žmonės yra ištikimi savo šalies darykloms ir jų prekės ženklams, tad „GO“ proveržį galima vertinti kaip netipišką sėkmės istoriją“, – pasakoja R. Viršilas.

Konkurentas gaiviesiems gėrimams

Lyginant Baltijos šalis tarpusavyje, nealkoholinis alus, tiek absoliučiais skaičiais, tiek pagal atsiriektą rinkos dalį, populiariausias yra Lietuvoje. Pernai vienam šalies gyventojui teko vidutiniškai po 3 litrus nealkoholinio alaus, Estijoje – 2 litrus, o neseniai šį gėrimą atradusioje Latvijoje – 0,5 litro. Akivaizdu, kad šių metų rodikliai bus dar aukštesni.

„Prieš 5 metus niekas nebūtų drįsęs prognozuoti, kad nealkoholinis alus taps toks paklausus. Bet pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas viską apvertė aukštyn kojomis. Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad toks produktas kaip ekologiškas nealkoholinis „Carlsberg“ pas mus galėtų būti paklausus? Bet štai jis yra lentynose ir žmonės noriai jį renkasi.

Ilgą laiką buvęs tarsi trečias brolis, nealkoholinis alus tapo savarankišku gėrimu, kuris dėl pirkėjų dėmesio dabar varžosi jau ne su alumi, o su gaiviaisiais gėrimais“, – sako „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas.

Jo teigimu, Europoje atotrūkis tarp įprasto alaus – kurio pardavimai po truputį mažėja – ir nealkoholinio alaus – kurio pardavimai smarkiai auga – kasmet vis mažesnis. Ir jei tokia tendencija bus ilgalaikė, mums teks perdėlioti savo požiūrį į alų.

Baltijos šalių skirtumai

Didžiausio pasisekimo Baltijos valstybėse sulaukiantis nealkoholinis alus – „GO“ pilsneris, kuris yra perkamiausias Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje – antrasis.

„Didele paklausa Lietuvoje bei Estijoje išsiskiria ir nealkoholiniai alaus kokteliai. Latvijoje jie nėra populiarūs.

Žinoma, latviai tik dabar ėmė daugiau domėtis nealkoholiniu alumi ir jų kokteiliais, tad ir čia galima sulaukti pokyčių, kurie jau įvykę kaimyninėse šalyse“, – teigia R. Viršilas.

Jo teigimu, pokyčiai Baltijos šalyse – stiprėjantis premium klasės alaus segmentas bei nealkoholinių gėrimų populiarumo augimas – yra bendri visai Europai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Skaistės ir D. Kreivio „Naujos kartos Lietuva“ plano pristatymas