Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“) pranešė, kad nuo rugsėjo pradžios pakartotiniams neįgalumo nustatymo patikrinimams pasitelkia nepriklausomus specialistus.
„Neįgalumo nustatymo sistema kaip pacientų ir medikų piktnaudžiavimo atvejų šaltinis skamba nuolatos. Tačiau tenka atkreipti dėmesį, kad vos pora dešimčių per metus pakeistų sprendimų dėl neįgalumo lygio nustatymo nebeatrodo masinė problema. Masinė problema išlieka tai, kad į kiekvieną neįgalųjį toliau žiūrima kaip į potencialų simuliantą. Net tie žmonės, kurių sveikatos būklė nepasikeis ir darbingumo lygis nebepakils, priversti vėl ir vėl minti gydymo įstaigų slenksčius bei rinkti tai įrodančias pažymas. Šioje vietoje matome realią galimybę paversti sistemą efektyvesne ir kokybiškesne“, – sako asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 32,5 tūkst. žmonių, turinčių labai sunkią negalią, kurių pasveikimas prilygtų futuristinio filmo scenarijui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad eilės šalies gydymo įstaigose yra viena pagrindinių ir niekaip neišsprendžiamų problemų, o kai kurių tyrimų tenka laukti ne mėnesius, o metus ir dar ilgiau, DNA kviečia atkreipti dėmesį būtent į šį aspektą.
„Įgimtą negalią turintys žmonės su ja pragyvena visą gyvenimą. Tačiau net ir tokie atvejai, kaip netekta ranka ar koja vis dar pralaimi kovą prieš biurokratus, kurie kas keletą metų patikrina, ar galūnės stebuklingai neataugo. Atsisakius dažno periodinio ir, drįstame pasakyti, nieko neduodančio tokių žmonių sveikatos patikrinimo, būtų sumažintas beprasmiškas krūvis medikams, sutrumpėtų eilės pas juos, o tyrimai, tarp jų ir magnetinis rezonansas, taptų prieinamesni kitiems pacientams“, – įsitikinusi DNA vadovė.
Tikrinant, ar neįgalumo lygis nustatytas teisingai ir sąžiningai, „Sodra“ pacientą galės nukreipti į bet kurią gydymo įstaigą, apmokėdama kelionės ir gyvenimo išlaidas. Anot S. Kunigonytės, valstybės siekis išgyvendinti sukčiavimo apraiškas yra teisingas ir nekvestionuojamas, tačiau pačių pacientų mobilumo galimybės yra pervertinamos blogąja prasme.
Visų reikalingų pažymų surinkimas ir dažnai net ne vienos gydymo įstaigos aplankymas suryja begalę laiko. Jei neįgalusis negali to atlikti savarankiškai, jį turi lydėti kitas asmuo. Tuo atveju, jeigu dirbama – atsiprašyti iš darbo.
Ji baiminasi, kad apie papildomus patikrinimus dalis neįgaliųjų gali nesužinoti, jei neturi kompiuterių ar išmaniųjų įrenginių ir nesijungia prie elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos EGAS. Net registruotas laiškas ne visuomet yra išeitis, jei žmonės yra pakeitę gyvenamąją vietą ar išvykę gyventi svetur.
„Neįgalieji neretai patiria socialinę atskirtį, nes dėl ribotų savo galimybių, dažnų sveikatos atkryčių atsiduria skurdo zonoje. Mes visomis išgalėmis skatiname ir palaikome jų integravimąsi į darbo rinką, kuri tokiam žmogui rodo toleranciją suteikdama galimybę gydytis, pailsėti. Kviečiame tai gerbti ir palaikyti teisės aktų priėmėjus, susitelkiant į biurokratinės naštos mažinimą jiems ir didesnį dėmesį visam neįgalumo nustatymo procesui, kad jis taptų maksimaliai skaidrus, o pakartotinės procedūros būtų taikomos išimtinai tik kraštutiniais atvejais“, – teigia S. Kunigonytė.
