„Įsidarbinęs jaučiausi dešimtam danguje – juk gavau darbą ten, kur tikrai neapgaus, švariai mokės. Per pirmąjį reisą viskas buvo gerai, su manim atsiskaitė.
Mėnesį prabuvau namie, o prieš pat antrąjį reisą mane su kitais septyniais vairuotojais atleido ir priėmė dirbti į kitą įmonę. Paaiškino, kad vyksta reorganizacija - iš „Transhermio“ perveda į „Saurusą“. Tik nuvykus į Vokietiją radome visai kitokias darbo sąlygas, nei buvo pirmąjį sykį“, - pasakojo vienas buvęs „Saurusos“ darbuotojas Linas (pavardė redakcijai žinoma).
Anot jo, teko dirbti naktimis, miegoti dviaukštėse lovose, nuo darbo iki nakvynės vietos – 80 km, šalia apsistoję gyventojai leisdavo muziką, nebuvo kur padoriai nusiprausti.
Vyras įspėjo valdžią, kad tokios sąlygos jo netenkina, o kadangi tai buvo jo bandomasis laikotarpis, neturėdamas jokių įsipareigojimų, grįžo į Lietuvą.
Netrukus jis sužinojo, kad tuo laikotarpiu, kai po pirmojo reiso iki antrojo buvo namuose, jis jam pačiam nežinant buvo išleistas nemokamų atostogų.
Vyras kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK). Jos sprendimą darbdavys ginčijo teisme.
„Įdomu tai, kad pirmojo DGK posėdžio metu atpažinau, jog darbdaviui atstovauja tas pats juristas, kuris dirbo „Solidarumo“ profsąjungai. Iškėliau klausimą, ar čia nėra interesų konflikto, tik niekas į tai nesigilino, nes šis aspektas nebuvo DGK nagrinėjamas objektas“, - detales prisiminė Linas.
Metai šuniui ant uodegos
Kitą darbuotoją, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, įmonė atleido už pravaikštas, nes, jo žodžiais, jis nesutiko pasirašyti dokumento, kad savo noru išeina nemokamų atostogų.
„Aš keturiskart buvau išleistas nemokamų. Visi metai nuėjo šuniui ant uodegos. Jei nebūčiau nuėjęs į „Sodrą“, ir nebūčiau to sužinojęs. Grįžtant iš vieno reisų mums liepė pasirašyti, kad išeiname nemokamų atostogų. Vyrai pradėjo kalbėti, kad gal taip daroma visada. Kai pasitikrinau, paaiškėjo, jog tai tiesa“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat kreipėsi į DGK, kuri jo skundą tenkino. „Skaudžiausia, kad buvau pažemintas prieš šeimą – visą gyvenimą išdirbęs ir neturėjęs jokių nusiskundimų buvau atleistas už pravaikštas“, - prisiminė vairuotojas, kuriam, jo teigimu, pirmadienį grįžus iš reiso, trečiadienį buvo liepta vėl išvažiuoti. Nesutikimas buvo priežastis įrašyti pravaikštą.
Sužinojo netyčia
Tomas (pavardė redakcijai žinoma) – dar vienas vairuotojas, kuris, jo teigimu, buvo verčiamas eiti nemokamų atostogų.
„Užkibau už tos firmos. Žiūriu - Kondrackis. Apie jį prisižiūrėjęs – maniau, bus pati sąžiningiausia įmonė Lietuvoje. O teko skambinėti, maldauti savo uždirbtų pinigų. Atidirbau penkias savaites, o man grasino nesumokėti, jei neišeinu nemokamų atostogų. Nesutikau – pasakė, kad sumokės tik pusę dienpinigių. Nebuvo kur dėtis – išėjau iš darbo“, - sakė Tomas.
Kad Tomo atveju nebuvo pateiktas prašymas išleisti nemokamų atostogų, vadinasi, jos buvo suteiktos neteisėtai, nurodo ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Kitas įmonėje dirbęs vairuotojas iš DGK sulaukė sprendimo, kad jam darbdavys turi sumokėti 2640 eurų. Darbdavys šį sprendimą apskundė teismui.
„Buvau atleistas iš darbo savo noru, nors jokio prašymo mane atleisti iš pareigų nesu pasirašęs. Apskritai apie tai, kad nebeturiu darbo, sužinojau tik po mėnesio ir dėl visiško atsitiktinumo. Man gimė vaikas, todėl nuėjau į „Sodrą“ išsiaiškinti tėvystės atostogų detalių. Taip ir sužinojau, kad buvau atleistas, - pasakojo vairuotojas.
Ginasi kolektyvine sutartimi
Vairuotojai įpykę – jie nemokamų atostogų išleidžiami vadovaujantis kolektyvine sutartimi, kurioje nurodyta, kad samdiniai į jas išleidžiami be atskiro prašymo. Tik visi kaip vienas tikina, kad jie sutikimo išeiti nemokamo poilsio nėra davę, tik pasirašę į žurnalą, kad su kolektyvine sutartimi yra susipažinę.
Tačiau, kaip aiškino VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, nemokamos atostogos – tai darbuotojo galimybė, o ne pareiga. Jų versti pasiimti ne savo noru darbdavys neturi jokios teisės.
„Tolimųjų reisų vairuotojus visada išvaro nemokamų atostogų. Tačiau tokios pareigos negali būti. Jei verčiama – tai jau neteisėta“, - paaiškino Š.Orlavičius.
„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis nurodė, kad tuo metu, kai žmogus yra nemokamose atostogose, darbdavys nemoka darbo užmokesčio, atostoginių ir atitinkamai socialinio draudimo įmokų už gyventoją „Sodrai“.
Jeigu nemokamos atostogos trunka visą kalendorinį mėnesį, pats gyventojas už tą mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Jeigu kelis kalendorinius mėnesius – įmokos mokamos už kelis mėnesius.
„Visos socialinio draudimo išmokos, pavyzdžiui – ligos, motinystės, nedarbo – priklauso nuo įgyto socialinio draudimo stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu į tą laikotarpį patenka nemokamų atostogų laikotarpis, kurį žmogus negavo pajamų ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų, atitinkamai mažėja jo kompensuojamosios pajamos“, - aiškino S.Jarmalis.
Pavyzdžiui, ligos išmokai gauti būtinas bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažas per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per 24 mėnesius. Jeigu asmuo susirgo nemokamų atostogų metu, išmoka pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią asmuo turėjo pradėti dirbti - nuo nemokamų atostogų pabaigos.
Kita vertus, anksčiau buvęs nemokamų atostogų laikotarpis gali turėti įtakos išmokos dydžiui, kai žmogus suserga vėliau. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas imant trijų mėnesių, buvusių prieš mėnesį iki susirgimo mėnesio pajamų vidurkį.
Dėlioja kitokį vaizdą
„Kai taip trūksta vairuotojų, versti kažką daryti būtų savižudybė – tuoj pat prarastum darbuotoją“, - kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ sakė vienas „Saurusos“ akcininkų G.Kondrackis.
Jis tikino, kad vairuotojai prievarta nebuvo varomi nemokamų atostogų. „Kalbėjomės ir aiškinome: „Vyrai, neištempsime: arba sumažiname dienos atlygį, arba reikia eiti nemokamų atostogų“. Bet niekas su mažesniu atlyginimu nesutiko, - sakė pašnekovas. - Visose įmonėse tolimųjų reisų vairuotojai išleidžiami nemokamų atostogų, todėl konkuruoti labai sunku. Būdamas profsąjungoje pats kėliau klausimą dėl nemokamų atostogų. Tada niekas pas mane į profsąjungą neatėjo. O dabar kaip darbdavys negaliu būti konkurencingas“.
Pasak G.Kondrackio, reikia įvertinti ir tai, kad tarp reisų, kai už vairuotoją mokami mokesčiai, jis turėtų būti darbe. „Juk aš už jį atsakingas. O jei jis sėdėdamas namuose nusisuks galvą“, - klausė „Saurusos“ akcininkas.
Numanydamas, apie kuriuos vairuotojus kalbame, jis išdėstė savo versiją. Anot G.Kondrackio yra vairuotojų, kuriuos kolegos gąsdino grasindami peiliu, dėl to žmonės vengia su jais turėti reikalų.
„Buvo atvejis, kai darbuotojas tiek prisigėrė, kad sumaišė automobilius – įlipo miegoti į vokiečio sunkvežimį, jį privėmė, - tęsė G.Kondrackis. - Toje vietoje, kur vairuotojai miegojo Vokietijoje, viską sugadino, metė darbą ir išvažiavo į Lietuvą. Kalba, kad darbuotojai buvo girti. Per juos praradome klientą – įmonė mums išrašė sąskaitą ir atsisakė paslaugų.
Mūsų klaida, kad nerašydavom tarnybinių nuobaudų, neduodavom papeikimų“.
Vis dar profsąjungos lyderis
Dar ir šiandien G.Kondrackis, vienas transporto paslaugų įmonės “Saurusa” akcininkų, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijų Darbuotojų ir darbdavių atstovų sąraše įrašytas kaip krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad yra pakliuvusi į dviprasmišką situaciją. Pasak jos, G.Kondrackiui dar prieš dvejus metus buvo nurodyta, kad jis šalinamas iš “Solidarumo“, nes jo vadovaujama profesinė sąjunga nemokėjo nario mokesčio, nedalyvavo profsąjungos veikloje. Tačiau ji neturi jokios teisės uždaryti G.Kondrackio profsąjungos.
„Mūsų žmogus G.Kondrackį informavo, kad jis turi pakeisti įstatus, siuntėme porą oficialių laiškų, nurodėme, kad jis negali naudotis „Solidarumo“ pavadinimu. Šis žmogus kažkada buvo geras lyderis. Bet dabar jis su vairuotojais daro tą patį, ką ir su juo darė“, - kalbėjo K.Krupavičienė.
Anot jos, profsąjungų įstatyme nurodyta, kad darbdavys ir darbdavio įgaliotas atstovas negali būti profsąjungos narys. „Nenormalu, kai darbdavys yra ir profsąjungos pirmininkas. Tai labai panašu į interesų konfliktą“, - aiškino profsąjungų atstovė.
G.Kondrackis į tai turi savo argumentų. „Aš akcininkas, ne darbdavys“, - sakė jis.
Tiesa, jo aiškinimu, profesinę sąjungą jis uždaro. „Niekam ji nereikalinga, nariais niekas nenori tapti. Reikia samdyti teisininkus, o nario mokesčio niekas nenori mokėti – nebebuvo finansinių galimybių išsilaikyti. Žmogus būna profsąjungoje, kol jam tai naudinga“, - kalbėjo buvęs profsąjungos lyderis.
Statistika
Dėl UAB "Transhermis" Valstybinė darbo ginčų komisija gavo 11 prašymų nagrinėti darbo ginčus. 6 iš jų išnagrinėti, kiti dar nagrinėjami. Iš išnagrinėtų 2 tenkinti, 2 tenkinti iš dalies, sudaryta 1 taikos sutartis, 1 atmestas. Dėl UAB "Saurusa" gauti 6 prašymai nagrinėti darbo ginčus. 2 išnagrinėti, kiti dar nagrinėjami. Iš išnagrinėtų 1 tenkintas ir 1 tenkintas iš dalies.
Per 2019 m. pirmąjį pusmetį VDI atliko 141 patikrinimą krovininio kelių transporto įmonėse (patikrinta 131 įmonė). Patikrinimų skaičius šiame sektoriuje didėja: per tą patį laikotarpį 2018 m. atlikta 120 patikrinimų (patikrintos 104 įmonės).
Nustatytų darbo ir darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų skaičius yra sumažėjęs nuo 183 (2018 m. I pusm.), 237 (2018 m. II pusm.) iki 174 (2019 m. I pusm.).
Dažniausiai nustatomi pažeidimai: dėl darbo ir poilsio laiko apskaitos, dėl netinkamo apmokėjimo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis, taip pat dėl vairuotojams neteisingai apskaitomo ir mokamo darbo užmokesčio.
