Sulig rugsėju šurmulys prasidėjo ne tik universitetuose, kolegijose ar profesinėse mokyklose. Pramokti amato siūlo ir verslo įmonės.
Mat darbuotojų joms reikia čia ir dabar, todėl darbdaviai siūlo galimybę žmonėms ir mokytis, ir iš karto kibti į darbą.
Susidomėjimas – didelis
Neįprasto darbuotojų parengimo būdo ėmėsi ir lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“. Pasak jo vadovės Kristinos Meidės, antrus metus veikianti prekybos tinklo Meistrų mokykla ruošia virėjus, konditerininkus, mėsininkus, kepėjus, kitus specialistus.
Mokykla sulaukia vis didesnio susidomėjimo, o daugelis ją baigusių žmonių sėkmingai pradeda karjerą maisto gamybos srityje.
„Pernai įkurta Meistrų mokykla iš tiesų pasiteisino. Susidomėjimas ja ypač išauga prasidedant naujiesiems mokslo metams. Galimybe įgyti profesinių žinių maisto gamybos srityje ypač domisi jauni žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių nusprendžia nestoti į kitas mokymosi įstaigas arba iš pirmo karto nepatenka į norimas studijų programas. Joje mokytis pageidauja ir tie jaunuoliai, kurie tarp mokslų nori padaryti pertrauką. Tiems žmonėms, kurie jau turi specialybę, mūsų mokykla suteikia galimybę persikvalifikuoti ir tapti profesionalu maisto gamybos srityje“, – kalbėjo K.Meidė.
Iš karto – ir darbo vieta
Programos dalyviams toks būdas įgyti profesiją yra patrauklus dar ir dėl to, kad visi Meistrų mokyklos mokiniai iš karto tampa prekybos tinklo darbuotojais ir gauna atlyginimą.
Po du mėnesius trunkančių mokymų programos dalyviai gali tęsti karjerą prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.
„Meistrų mokykla – tai mūsų investicija į būsimus darbuotojus. Siekiame, kad „Maximos“ parduotuvėse ir gamybos cechuose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai, todėl jiems apmokyti, žinioms suteikti ir ugdyti skiriame ypač daug dėmesio“, – sakė K.Meidė.
Renkasi populiarias specialybes
Iš viso vienu metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Rokiškyje ir Utenoje esančiuose Meistrų mokyklos centruose gali būti mokoma iki 80 būsimų specialistų.
Šiuo metu populiariausios yra virėjo ir konditerininko specialybės. Susidomėjimo taip pat sulaukia ir mėsininko bei kepėjo profesijos.
Būsimi šių specialybių atstovai mokomi ne tik tam tikrų produktų gamybos technikų, bet ir gaminių kokybės bei dokumentų pildymo, tinkamo sandėliavimo ir ženklinimo ypatumų, taip pat įgyja įgūdžių naudotis specifine įranga, išmoksta ją prižiūrėti.
Iš viso šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais Meistrų mokykloje buvo užsiregistravę ir ją lankė 62 mokiniai. Daugiausia absolventų buvo paruošta Vilniuje ir Kaune.
Pernai mokyklą baigė 33 specialistai.
Į Meistrų mokyklos absolventų rengimą prekybos tinklas šiemet yra numatęs investuoti iki 0,5 mln. eurų.
– Darbuotojų bei darbo paieškos portaluose gausu įvairių sričių įmonių skelbimų – galinčių ir norinčių dirbti žmonių stygius yra nemenkas iššūkis. Tai ir bankai, ir prekybos tinklai, ir informacinių technologijų, ir gamybinės paskirties įmonės.
– Pasak personalo atrankos bendrovės „Alliance For Recruitment“ atrankų grupės vadovo Kęstučio Jasiulevičiaus, išryškėjo keletas tendencijų, kaip bandoma įveikti darbuotojų stygiaus problemas. Ir įmonės tai daro jau turėdamos sukurtą koncepciją.
– „Daugėja parodų bei vadinamųjų atvirų durų dienų, kai įmonės kviečia jaunus žmones pasidomėti tuo, ką gi „veikia mano tėtis“. Tai liudija, kad darbdaviai pradėjo skirti dėmesį ne tik trumpalaikėms strategijoms, bet ir ilgalaikėms“, – sakė ekspertas.
– Bendrovės stengiasi jaunus žmones – pradedant darželinukais ir baigiant moksleiviais ar net studentais – sudominti savo veikla ir jiems parodyti, kad jų turimos darbo vietos yra įdomios. Taip jos suteikia galimybę ir užsidirbti, ir įdomiai tai padaryti.
– Vadinasi, gamybinės įmonės investuoja tam, kad jaunoji karta, būsima darbo rinkos dalyvė, rinkdamasi profesiją nebijotų profesinio ugdymo mokyklų ar karjeros centrų.
– Anot K.Jasiulevičiaus, kita strategija – tai įvairios meistrų mokyklos, akademijos, kursai, kuriuos organizuoja pačios įmonės.
– Toje strategijoje yra keletas krypčių. Viena jų – tai grynai profesijos suteikimo mokyklos.
– Kita – tai įmonių kuriamas konkurencinis pranašumas: jos bando pervilioti specialistus įrodydamos, kad iš galimų rinkos scenarijų jos yra įdomiausi darbdaviai.
– „Trečioji kryptis – kooperavimasis su kitomis tos pačios srities įmonėmis rengiant reikalingus specialistus. Jau yra įvairių sėkmės atvejų, kai kelios organizacijos, turėdamos tokių pat specialistų poreikį, suvienijo jėgas ir įsteigė bendrą jų rengimo centrą“, – sakė K.Jasiulevičius.
