Tačiau kelių transporto sektorius susiduria su didėjančiu ES spaudimu perkelti krovinius į geležinkelius, kurie ekologijos požiūriu pagal anglies dvideginio išmetimą, yra kur kas draugiškesni aplinkai, juolab kai kroviniai gabenami dideliais atstumais. Be to, pervežimų kelių transportu mažinimas turėtų tūkstančiais sumažinti eismo įvykių skaičių keliuose.
Geležinkeliai – ES prioritetas
Kelių transportui tenka maždaug 75 proc. bendrojo krovinių kiekio. Vadovaujantis Europos aplinkos agentūra, geležinkelių transporto išmetamas anglies dvideginio kiekis vienam tonos kilometrui yra 3,5 karto mažesnis nei kelių transporto.
Europos Komisija siekia išlaikyti krovininio geležinkelių transporto 35 proc. rinkos dalį Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse. Iki 2030 metų numatyta perkelti 30 proc. krovinių, kurie vežami automobilių keliais toliau kaip 300 kilometrus, į kitų rūšių transportą – geležinkelius arba vandens transportą, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc.
„Eurostat“ duomenimis, 2013 metais ES krovininio geležinkelių transporto dalis, palyginti su visu vidaus krovinių transportu, siekė 18 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis siekė 34 proc.
„Rail Baltica“ sumažins spūstis
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, Europoje krovinių pervežimo srautų augimas yra itin stiprus. „Vien tik kelių transportas su planuojamais rinkos plėtros tempais, greičiausiai, negalės susitvarkyti. Todėl nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį Baltijos šalyse, europinė linija padės amortizuoti augančius krovinių pervežimo srautus, kartu sprendžiant aplinkosaugos ir saugumo didinimo keliuose iššūkius“, – pažymi A.Jackus.
Planuojama, kad po 2026 metų „Rail Baltica“ linija bus pervežama apie 2 mln. tonų, o 2035 metais – 15 mln. tonų krovinių.
„Konkurencinis krovinių gabenimo pranašumas geležinkeliais bus – greitis. Planuojama, kad krovinių vežimas tarp Baltijos šalių ir vidurio Europos taškų truks maždaug dvi dienas, kai gabenimas sunkvežimiais tuo pačiu maršrutu – keturias“, – sako A. Jackus.
Pagal planą „Rail Baltica“ linijoje važiuos 2–3 krovininiai traukiniai per valandą, maksimalus jų greitis sieks iki 120 km per valandą.
Efektyvų krovinių judėjimą „Rail Baltica“ linijoje užtikrins trys didelio masto terminalai – Mūgoje (Estija), Salaspilyje (Latvija) ir Palemone (Lietuva).
Tikimasi, kad 80 proc. „Rail Baltica“ prekinių traukinių bus intermodaliniai traukiniai, leisiantys logistikos operatoriams perkelti krovinius iš kelių į geležinkelius, pastatydami konteinerius ir sunkvežimius ant vagonų.
„Krovinių gabenimas geležinkeliais turėtų reikšmingai sumažinti oro taršą ir kelių eismo spūstis, o taip pat pagerinti bendrą kelių eismo saugą“, – sako A.Jackus.
Kaunas – krovinių paskirstymo centras
„Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu baigia įgyvendinti „Rail Baltica“ ruožo Kaunas – Palemonas rangos darbus. Juos pabaigus Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su europinio standarto geležinkeliu, kurio linija yra jau nutiesta iki Lenkijos.
„Nuo to momento Kaunas taps pagrindiniu krovinių paskirstymo centru, kuriame bus aptarnaujami tiek europinio standarto, tiek esamo plačiuoju geležinkeliu važiuojantys traukiniai. Ateityje prie „Rail Baltica“ geležinkelio taip pat planuojama prijungti ir Kauno laisvąją ekonominę zoną“, – sako A.Jackus.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat vykdo „Rail Baltica“ ruožo Rokai – Palemonas rangos darbų pirkimo procedūras, kurias planuojama užbaigti dar šįmet. Planuojama, kad šio ruožo rangos darbai bus baigti 2021 metais.
Krovinius kreips aplinkkeliu
Baigus įgyvendinti ruožo Rokai – Palemonas rangos darbus, bus baigtas pagrindinis „Rail Baltica“ plėtros etapas bei įgyvendintas mažiausią poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai keliantis geležinkelio transporto eismo organizavimo planas Kauno geležinkelio mazge.
„Rail Baltica“ geležinkelio ruožas tarp Jiesios, Kauno ir Palemono daugiau bus skirtas keleivinių traukinių eismui.
Tuo tarpu ruožas tarp Rokų ir Palemono veiks kaip Kauno miesto „Rail Baltica“ geležinkelio aplinkkelis, kuriuo krovinių vežimas bus nukreipiamas nuo Kauno miesto centrinės dalies.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
