„Lietuvoje jau dvidešimt metų veikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kurios dabartinė misija – prižiūrėti, kad Lietuvoje visi jos gyventojai jaustųsi lygūs. Kaip rodo šios tarnybos 2018 m. ataskaita, daugiausiai kreipimųsi dėl nelygybės apraiškų fiksuojama darbo santykių srityje, čia nustatoma ir daugiausia pažeidimų, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – įdomu, kad skundų dėl nelygybės pastaruoju metu kiek sumažėjo, tačiau jau kelinti metai iš eilės auga kitokių kreipimosi formų: paklausimų, pasiteiravimų apie lygias galimybes ir jų užtikrinimą skaičius.“
„Verta pažymėti, kad Lygių galimybių tarnybos statistika parodo tik aisbergo viršūnę, nes ne vienas diskriminuojamas asmuo taip niekur apie savo patiriamus sunkumus nepraneša. Juk, pavyzdžiui, pernai tarnyba gavo iš viso 232 skundus dėl diskriminacijos, kai Lietuvoje turime per 1,3 mln. darbuotojų. Tad įdomu pasižiūrėti, kokias diskriminacijos formas dirbantys Lietuvos įmonėse vardija anoniminėje apklausoje, kurioje dalyvavo 1192 respondentai, “ – sako R.Tatarėlytė.
Kokios nelygybės daugiausia
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą daugiausia kreipiamasi dėl nelygybės pagal lytį apraiškų.
Pernai gauti net 378 tokie kreipimaisi. Kaip parodė tyrimas, vis dėlto dažniausiai dirbantieji minėjo diskriminaciją pagal amžių – 7,6 proc. visų apklaustųjų. Gal todėl ne vienas vyresnio amžiaus asmuo, ieškantis darbo, vis dažniau pasirenka savo CV nedėti nuotraukos, neįrašyti gimimo metų.
Šis rezultatas pakankamai logiškas, nes viešojoje erdvėje iki šiol populiarūs teiginiai: „jaunesnis – geresnis“, „užleiskime kelią jaunesniems“, o vis dar dominuojantį jaunystės kultą mažai veikia aštrėjantis darbo jėgos deficitas. Vyresnis nei 45 metų asmuo mažiau pageidaujamas darbo rinkoje, nebent jis aukšto lygio deficitinis specialistas.
Kitų nelygybės apraiškų darbo santykių sferoje kur kas mažiau – net skelbimus didžiuma darbdavių jau išmoko surašyti be kurios nors vienos lyties akcentavimo. Įdomu, kad trisdešimtmečiai ir jaunesni dirbantieji ir šiaip mato kur kas mažiau nelygybės savo darbe. Net 65,3 proc. jų teigė, kad diskriminacijos nepatiria, o 25,2 proc. dėl to buvo kiek mažiau tikri.
Dėl lyties ar amžiaus?
Tačiau diskriminacija pagal lytį apklausos duomenimis pasitaiko gana dažnai ir eina antroje vietoje po diskriminacijos pagal amžių. Skriaudžiami dėl lyties paminėjo 4,6 proc. apklausos dalyvių.
Kaip pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvoje moterų ir vyrų lygybė ES kontekste vertinama prasčiau nei vidutiniškai.
Remiantis Europos lyčių lygybės instituto sudaromu ES šalių Lyčių lygybės indeksu, Lietuva per 10 metų lyčių lygybę pagerino tik 1 proc. (nuo 55,8 iki 56,8 proc.) ir šiuo metu atsilieka net nuo ES vidurkio (66,2 proc.).
Ir ekonominėje srityje moterys 2018 m. uždirbo vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Didžiausias plyšys tarp vyrų ir moterų atlyginimų 2017 m. duomenimis fiksuotas finansų ir draudimo srityje (38,1 proc.), o mažiausias – transporte ir saugojime (-8,2 proc.).
Anot Statistikos departamento, moterys beveik dukart dažniau nei vyrai senatvėje susiduria su skurdu. Atrodo, padėtis su lyčių lygybe turėtų keistis į gera, nes Lietuva pirmą kartą išrinkta į JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinį 2020–2022 m. laikotarpiui, o kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė neseniai Niujorke vykusiame globalios socialinės politikos lyderių forume „Concordia Annual Summit“ pakviesta tapti iniciatyvos „Lygių teisių karta“ ambasadore.
Iš tikrųjų, daugiausiai lyčių nelygybės darbe pastebėjo respondentės moterys. Patiriančios ar patyrusios diskriminaciją pagal lytį atsakė 8,1 proc. visų apklausoje dalyvavusių moterų ir tik 2,5 proc. vyrų. Be to, moterys dažniau minėjo ir dar vieną susijusią diskriminacijos formą – dėl vaiko priežiūros. Nors jau 24 proc. vyrų naudojasi vaiko priežiūros atostogomis, o turintys du jaunesnius nei dvylikos metų vaikus pasiima ir nemokamus tėvadienius, pagrindinė vaiko auginimo našta vis dar gula ant moterų pečių. Tai parodo ir apklausos rezultatai – tai, kaip dar vieną diskriminacijos formą nurodė 4,6 proc. moterų ir tik 0,7 proc. vyrų.
Sveikata ir pažiūros
Kiek netikėta, kad neprisirinko nė pusantro procento dirbančiųjų, kurie teigtų darbe skriaudžiami dėl prastos sveikatos ar neįgalumo. Tokius skundus išsakė iš viso tik 1,2 proc. respondentų. Viena to priežasčių, tai, kad Lietuvoje dirba ne tiek daug negalią turinčių asmenų, nors tokie žmonės sudaro 8,6 proc. šalies gyventojų. Statistikai teigia – kas trečias asmuo, sutrikus sveikatai, gali patirti skurdą.
Dar 2 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse nurodė, kad patiria nepatogumų dėl kitokių nei daugumos pažiūrų. Mažiau dviejų procentų (1,8 proc.) sudarė tie, kas jaučia diskriminaciją dėl tautybės. Kiek dažniau tokią diskriminacijos formą minėjo darbuotojai vyrai. Kad tokia nelygybė Lietuvoje nėra dažna, liudija ir Lygių galimybių kontrolieriaus informacija, pagal kurią tautinė nelygybė nepatenka tarp penkių diskriminacijos rūšių, dėl kurių į tarnybą kreipiamasi dažniausiai. Dar 2,9 proc. darbuotojų Lietuvos įmonėse teigia patiriantys ne vieną, o keletą diskriminacijos rūšių.
Dauguma nelygybės nejaučia
„Patiriančių ar patyrusių vienokią ar kitokią nelygybę suskaičiavome 22,6 proc., – vardija R.Tatarėlytė, – likę net 77,4 proc. savo darbe jokios diskriminacijos nejaučia. Visiškai tuo įsitikinę daugiau kaip pusė apklaustųjų (54,2 proc.), o dar 23,2 proc. sako „taip“ šiek tiek abejodami. Mažiau užtikrinti dėl diskriminacijos nebuvimo dirbantieji, kuriems per 30 metų, o taip pat darbuotojos moterys.“
