Tokių pavyzdžių galima rasti įvairiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, Vilkaviškyje, kur šildymas yra vienas brangiausių šalyje. Ten renovuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės teigia, kad itin patogu patiems nusistatyti, kokios temperatūros bute norima, o sutaupyti galima net 60 proc. šilumos energijos. Tad jei sename daugiabutyje sąskaitos šiltą žiemos mėnesį siekdavo beveik 200 eurų, dabar jos sumažėjo kelis kartus.
Tai įvertina ir taip pat brangiai už šildymą mokantys Biržų gyventojai – kasmetinė statistika rodo, kad šildymo sezono pradžia skaudžiausia būtent Skuodo, Trakų, Lentvario ir šio Šiaurės Lietuvos miesto gyventojų piniginėms. Tačiau padėtis keičiasi – mieste renovuota jau apie 30 proc. daugiabučio, o tokio atsinaujinimo naudą supranta juose gyvenantys – mokama kone pusė tos sumos, kuri buvo anksčiau. Tiesa, pasak specialistų, dideles šildymo kainas lemia ne miestas, kuriame gyvenama.
„Didžiausią reikšmę šildymo kainoms daro tai, kokioje erdvėje namas stovi, kokia jo vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas. Beje, kiekvienas renovacijos planas susijęs su šilumos infrastruktūros pertvarka – perėjimu į žemesnę temperatūrą, mažesnio skersmens vamzdynų naudojimu, labai galingų katilų atsisakymu. Mažesniuose miesteliuose, kur renovacijos tempai gana spartūs, šilumos sistemos nespėja prisitaikyti prie pokyčių, todėl šilumos kaina šiek tiek auga. Pagrindinis rezervas šildymo išlaidoms mažinti – pastatų renovacija ir sistemų atnaujinimas“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tad dėl geriausio rezultato labai svarbu, kad daugiabučių namų renovacija vyktų su šilumos ūkio pertvarka. Statistika rodo, kad šią žiemą šildymo kaina bus mažiausia per 20 metų, – šilumos kilovatvalandė vidutiniškai kainuos šiek kiek daugiau nei 4 ct, t.y. 13 proc. mažiau nei pernai, skelbia Energijos reguliavimo tarnyba.
Dėmesys – energinį efektyvumą didinančioms priemonėms
Dalyvaujant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali būti atliktas šildymo sistemų subalansavimas ir atnaujinimas. Naujausiame kvietime daugiabučiams atnaujinti yra numatyta skirti 150 mln. eurų, iš kurių net 50 mln. eurų bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Daugiau dėmesio ir pirmenybė šįkart skiriama tiems daugiabučiams, kurie atnaujinimo procesą pradės vykdyti anksčiau, taip pat projektams, įtrauktiems į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
„Daugiabučiuose namuose gyvenantiems ir rogių šiai žiemai neparuošusiems žmonėms tai labai geras laikotarpis pasiruošti kitai žiemai. Jei suskubsite ir bus sparčiai vykdomi darbai, iki kito šildymo sezono bus galima gyventi šiltoje, saugioje ir jaukioje aplinkoje“, – pataria Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Paraiškų BETA lauks iki 2020-ųjų sausio 31 dienos, o agentūros padalinius, priimančius paraiškas, gyventojai gali rasti kiekviename Lietuvos regione. Paskatinti renovuoti pastatus turėtų ir tai, kad nors pingant dujoms ir biokurui šis šildymo sezonas turėtų būti dešimtadaliu pigesnis, ateitis yra itin nekonkreti.
„Energijos kaina išlieka nestabili, tad kitą sezoną gali vėl keistis. Reikia akcentuoti finansinę renovacijos naudą, kurią žmonės patiria ilgoje perspektyvoje. Be to, itin svarbi ir gerovė gyvenant šiltame būste“, – teigia V.Serbenta.
Paskatinti renovuoti savo namus turėtų ir tai, kad šimtu procentų dengiamos visos projekto parengimo ir techninės priežiūros išlaidos. Taip pat apmokama 30 proc. išlaidų, kurios tenka įgyvendinant ir energijos taupymo priemones. Susumavus valstybės parama gali siekti net 40 proc. projekto sumos. Šildymo sezono pradžia daug kam asocijuojasi ir su stresu dėl kartais itin didelių sąskaitų už karštus radiatorius.
