Nelegalus darbas iškreipia darbo rinką, neužtikrina dirbantiesiems socialinių garantijų, pajamų senatvėje. Pernai VDI nustatė 2,1 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. Darbdaviams neužtikrinant saugių darbo sąlygų, didėja nelaimingų atsitikimų ir net mirtinų atvejų darbe rizika. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, tenkantį 100 tūkst. dirbančiųjų, naujausiais turimais duomenimis, Lietuva užėmė priešpaskutinę vietą Europos Sąjungoje. 2018 m. buvo užfiksuoti 126 sunkūs ir 37 mirtini nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo vietoje.
"Siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe ir legalizuoti darbo santykius, daugiau dėmesio reikėtų skirti bendrajai prevencijai, kad būtų keičiamas visuomenės požiūris ir skatinama netolerancija nesaugiam ir nelegaliam darbui. Kitaip mūsų šalies rodikliai šiose srityse negerės", – sako Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktorė Rasa Kudžmienė.
Kaip rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas, VDI atlieka daug patikrinimų – vien 2018 m. buvo patikrinta beveik 9,5 tūkst. subjektų ir objektų, iš jų 80 proc. – nelegalaus darbo srityje. Jų ezultatyvumas, auditorių skaičiavimais, siekė 28,6 proc. Pavyzdžiui, analogiškos Belgijos institucijos informacinė sistema atrenka 5 proc. rizikingiausių subjektų, o nelegalaus darbo patikrinimų rezultatyvumas siekia 90 proc. VDI informacinė sistema planiniams bendriniams saugos ir sveikatos srities patikrinimams atrenka kur kas daugiau subjektų, nei turi išteklių jiems atlikti. Todėl teritorinių skyrių vedėjai arba inspektoriai patys sprendžia, kur atlikti patikrinimus. Dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika.
Audito rezultatai rodo, kad VDI vykdė pokyčius ir ėmėsi priemonių įvairesniais būdais konsultuoti visuomenę darbuotojų saugos ir sveikatos bei legalaus darbo klausimais, tačiau reikėtų vertinti taikomų prevencijos priemonių poveikį, pasirinkti veiksmingiausias.
Pradėjus matuoti kontrolės ir prevencijos priemonių poveikį, VDI gaus tokią informaciją, kuri reikalinga ištekliams sutelkti ten, kur jie būtų panaudojami geriausiai, didesnis dėmesys prevencijai prisidės prie mažėjančio pažeidimų skaičiaus, duomenimis grįstas rizikos vertinimas leis atsirinkti mažiau subjektų patikrinimams, o pastarieji bus taiklesni.
