Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.
„Teigiami dalykai tai, kad planuojamas šiek tiek mažesnis išlaidų augimas nei pajamų augimas, turint omeny, kad prognozės gali būti mažesnės nei šiuo metu dauguma institucijų prognozuoja dėl tebesitęsiančio neapibrėžtumo pasaulio rinkoje. Išauga galimybės, kad net ir tuo atveju jei, ekonomikos augimas bus lėtesnis, pavyks labai smarkiai nenukrypti į neigiamą pusę, deficitas neišaugs, visgi prioritetas yra rezervų kaupimas“, – naujienų agentūrai BNS sakė ekonomistas.
„Kadangi turime ne tokius ambicingus planus, kokie galėjo būti kalbant apie išlaidų pusę, bendra grėsmė, kad labai nukrypsime į neigiamą pusę“, – pridūrė jis.
Tačiau, pasak Ž.Maurico, kai kurie nauji mokesčiai – prekybos centrų apyvartos, automobilių taršos, nekilnojamojo turto, bankų turto – gali būti nepriimti, todėl ir iš jų suplanuotų pajamų nebus.
„Dabar nėra pats tinkamiausias metas gąsdinti visuomenę naujų mokesčių įvedimu. Jeigu mokesčiai bus prastumti buldozeriu, tai iš karto sąsają kels su naktine mokesčių reforma, kurią turėjome, ir rezultatas gali būti ne tik kad ne toks, kokio tikisi, bet netgi priešingas. Gana žymiai gali sumažėti vartojimas, išsigąs vartotojai ir tų mokesčių bus surinkta mažiau netgi pakėlus mokesčių tarifą ir įvedus naują mokestį“, – sakė Ž.Mauricas.
Pasak jo, nerimą kelia ir tai, kad viešojo sektoriaus – švietimo ir sveikatos – reformos vyksta labai lėtai, ir šioms sritims skiriamas didelis finansavimas naudojamas neefektyviai.
„Ne kartą jau buvo išryškinti pagrindiniai viešojo sektoriaus iššūkiai, kad finansavimas nėra mažas. Bet esmė ta, kad vidutinis darbo užmokestis švietimo ir sveikatos sektoriuje, palyginti su šalies vidutiniu, yra mažesnis, kas rodo, kad mūsų sistemos labai neefektyvios“, – sakė ekonomistas.
M. Dubnikovas: 2020 biudžeto projektas – kontroversiškas
Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
„Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai. Iš vienos kišenės paimama, į kitą įdedama, nuo tokių siūlymų ši Vyriausybė ir pradėjo savo veiklą – buvo neapmokestinamas dydis mažinamas, paskui duodami vaiko pinigai tuo pačiu dydžiu ir panašiai. Jie ir pradėjo savo kadenciją ir baigia su tokiais populistiniais pasiūlymais, kurie skirti ne kam kitam, o bandyti nupirkti dalį balsų“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, nerimą kelia ir naujų mokesčių planai.
„Jeigu bus įžengta į prekybos centrų, banko klientų apmokestinimą, gausime įdomų rezultatą, kuris reikš, kad viena ranka iš tiesų duodame didesnes pajamas tiems, kam reikia – pensininkams. (...) Tuo tarpu kišam rankas į kišenes tų, kuriems taip pat reikia tiek NPD, tiek papildomų pinigų. Jeigu apmokestins prekybos centrus, labiausiai nukentės žmonės, kurių pirkinių krepšelyje daugiausiai sudaro maistas, jeigu kalbame apie bankų klientų apmokestinimą, kišame rankas į jaunų šeimų kišenes“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis tai pat pastebi, kad su gamtosauga susiję mokesčiai, pavyzdžiui, taršių automobilių apmokestinimas, nėra nukreipta į ekologijos didinimą, bet į papildomų lėšų surinkimą.
„Apie automobilių mokestį buvo kalbama, kad čia gyvybės ir mirties klausimas, bet gamtosaugos yra mažiausiai didėjantis biudžetas“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Susiję straipsniai
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2020 metų valstybės biudžeto projektui. Planuojama, kad jo pajamos didės 9 proc. (956 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. (940 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų.
Projektas parengtas numatant, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.