Krizės tyrėjai taip pat teigia, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o skolintis 2009–2012 metais Vyriausybė galėjo pigiau.
Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau galutinai dėl jų komitete nebalsuota, neparengus rekomendacijų.
Ketvirtadienį vyksiančiame komiteto posėdyje, kuriame dalyvaus ir tyrimo iniciatorius europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, bus pateikiamos rekomendacijos, pakoreguotos tyrimo išvados, dėl kurių bus galutinai nuspręsta.
Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.
Anksčiau skelbtomis išvadomis siūlyta griežčiau reguliuoti bankų grynąjį skolinimąsi iš užsienio, stiprinti finansinių paslaugų vartotojų teisių priežiūrą, pareikšti nepasitikėjimą šalies centrinio banko vadovybe bei didinti informacinį skaidrumą apie sandorius būsto ir nuomos rinkoje.
Pavyzdžiui, finansinių paslaugų priežiūrą siūlyta patikėti kitai institucijai, o ne Lietuvos bankui, priimti įstatymą, įteisinantį vieną centrinę kredito uniją, inicijuoti naują parlamentinį tyrimą dėl Ūkio banko turto perdavimo Šiaulių bankui aplinkybių.
Taip pat siūlyta dėl nepagrįsto Vilibor kėlimo kompensuoti išlaidas įvairiems rinkos dalyviams, visų pirma būsto paskolų gavėjams.
Išvadose teigiama, kad bankai sukėlė krizę, Lietuvos bankas jų neprižiūrėjo, Švedijos finansų inspekcija taip pat atsakinga už tai.
Komitetas yra konstatavęs, kad 2005-2006 metais finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007 aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikis skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.
Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.
Viena komiteto išvadų skelbia – jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto ir siektų 35 proc. BVP, o ne 40 procentų.
Dėl sprendimo nesikreipti paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009-2018 metais siekia apie 2,1 mlrd. eurų, iš kurių apie 0,2 mlrd. eurų – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo.
Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009-2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.
Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas jam reiškiamus priekaištus atmeta. Jam metamus kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekė įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.
