Ekonomistas: verslas šiandien nerimauja ne tik dėl sukiojamo laiko

Lietuvai atėjo metas nesukioti laiko ir pasilikti vasaros laiką, mano bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Verslas suka galvą ne tik dėl sukiojamo laiko, bet ir lėtėjančios pasaulio ekonomikos.<br>pixabay.com nuotr.
Verslas suka galvą ne tik dėl sukiojamo laiko, bet ir lėtėjančios pasaulio ekonomikos.<br>pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Blekaitis

Oct 27, 2019, 9:08 AM, atnaujinta Oct 27, 2019, 9:12 AM

„Kalbant apie laiko sukiojimą, tai, pragmatiškai žiūrint, aš manau, kad Lietuvai pribrendo laikas šiek tiek savo laiko juostą pakoreguoti, galbūt, palikti vasaros laiką dėl vienos paprastos priežasties. Technologijos proveržis lemia tai, kad poreikis turėti šviesesnį rytą dėl laiko sukiojimo yra vis mažesnis, nes kompanijos pereina prie modernių apšvietimo sistemų ir taip toliau. Natūraliai to klausimo svarba Lietuvai yra gerokai mažesnė negu prieš kelis dešimtmečius. Įmonėms ir gyventojams apsimokėtų likti prie vasaros laiko, nes yra šviesesni vakarai, ir techniškai tai gali teigiamai paveikti gyventojų optimizmą, o jis yra vienas aspektų, kuris daro įtaką vartojimo rodikliams. Realistiškai, ar galėsime pasilikti prie vasaros laiko, yra labai didelis klausimas, nes Europos Komisija neskuba priimti direktyvos, netgi yra pratęsiamos diskusijos, kadangi iki šiol nėra tikslinių analizių, kaip tai gali paveikti ES gyventojus ir ekonomiką“, – „Eltai“ komentavo ekonomistas.

Pasak A. Izgorodino, viena rizikų – kad Europos Komisija teoriškai gali palikti tam tikrą liberalumą šiuo klausimu ir leisti kiekvienai valstybei asmeniškai apsispręsti, koks laikas bus paliekamas. „Tokiu atveju yra tam tikra rizika Lietuvos ekonomikai, nes mūsų ekonomiką palaiko eksportas, kuris sudaro beveik 80 proc. viso Lietuvos BVP.

Jeigu vokiečiai palieka savo laiką, o švedai keičia, trumpuoju laikotarpiu tai gali įnešti tam tikros painiavos, įmonės gali nespėti į tam tikras derybas, konferencijas. Bet tai ne pagrindinis dalykas, kuris įmonėms dabar skauda. Labiausiai skauda, kas toliau laukia euro zonos, Vokietijos ekonomikos“, – teigė jis.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kaip ir visoje ES, buvo atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas, atsižvelgus į Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.

Europos Komisijos (EK) Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė „Eltai“ teigė, kad EK praėjusiais metais atliko internetinę apklausą visoje ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 mln. žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.