Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pasirašė kreipimąsi Seimui ir premjerui Sauliui Skverneliui.
Verslo bendruomenė ragina negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Tikimasi, kad atsiras politinė valia skirti laiko siūlomiems mokestiniams pakeitimams aptarti, kad valstybė atsakingai įsivertins savo išlaidas ir bus priimti reikiami sprendimai viešojo sektoriaus efektyvumo klausimams spręsti.
„Puikiai suprasdami, kad valstybės ilgalaikes reformas turime daryti visi, dar 2017 m. su Vyriausybe ir kitais socialiniais partneriais pasirašėme susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. 2018 m., kaip premjeras pasakė, buvo įvykdyti tektoniniai mokesčių pertvarkymai, o šiemet sistema pradėjo veikti. Verslas labiausiai sunerimęs, kad net nepasibaigus pirmiems mokestinių reformų metams vėl siūlomi pokyčiai“, – spaudos konferencijoje sakė Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
„2017 m. pasirašytame susitarime labai aiškiai įtvirtinta nuostata dėl mokesčių stabilumo. To reikia, kad verslas galėtų investuoti ir tai nebūti tik tušti žodžiai. Tai, kas vyksta dabar – neišmintinga ir nepagerins visuomenės gerovės. Ji gerinama priimant tvirtus ekonominius sprendimus, o ne likus metams iki rinkimų priimant populiarius sprendimus“, – komentavo Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Anot jo, susitarimų nesilaikymas veda prie nepasitikėjimo. Dėl to kreipimasis, kuris bus išplatintas, kaip teigė R.Valiūnas – vienas paskutinių, jei ne paskutinis bandymas įtikinti politikus, kad socialiniai susitarimai labai svarbūs norint dirbti Lietuvos labui.
Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, atkreipė dėmesį, kad 2017 m. pasirašytas susitarimas – trečiasis. Pirmasis bandymas susitarti buvo 2009 m. su tuomet premjero pareigas ėjusiu Andriumi Kubiliumi, kitas – su tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. „Iki šiol besibaigiant susitarimui vertinome, kokią tai davė naudą. Dabar kelti aliarmą pradedame pusiaukelėje“, – sakė D.Arlauskas.
Anot jo, įteikę kreipimąsi verslo atstovai stebės, kokia bus Vyriausybės pozicija, koks bus atiduotas svarstyti biudžetas. Vis dėlto jau dabar kalbama apie tai, jog iš Nacionalinio susitarimo gali tekti pasitraukti.
„Kalbant apie Nacionalinį susitarimą, netrankysime durimis – mes turime atstovauti verslui. Bet išeisime iš tų struktūrų, kuriose nematome prasmės dalyvauti. Vis dėlto pagrindinis klausimas priimant sprendimą bus biudžetas: koks jis bus pateiktas, kas jį pasirašys. Tai yra pagrindinė takoskyra“, – komentavo D.Arlauskas.
Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, viliasi, kad krizę pavyks išgyventi, o momentinę naudą siekiant papirkti rinkėjus, jo teigimu, pakeis noras subalansuoti sprendimus. Anot V.Sutkaus, Nacionalinis susitarimas iki šiol veikė, bet dabar stovima kryžkelėje: nebeveikia socialinis dialogas, niekas nežino, ar bus laikomasi susitarimų.
„Grįžkime prie sveiko proto, prie kaštų ir naudos analizės. Dabar einama tuo keliu, kad reikia rasti 100 mln. eurų ir juos išdalinti. Niekas negalvoja apie išlaidų peržiūrą, restruktūrizaciją. Vietoje to, kad optimizuotume savo veiklą, mes, kaip valstybė toliau eikvojame piliečių pinigus. Jei taip ir toliau darysime, kitais metais turėsime eilinę mokesčių didinimo bangą, nes reikės dar 100 ar 200 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V.Sutkus.
„Reikėtų priimti įstatymą, kad mokestiniai įstatymai, likus metams iki rinkimų, apskritai neturėtų būti priimami“, – ironizavo R.Dargis.
V.Sutkaus manymu, situacija darosi pavojinga. „Pavyzdžiui, bankų mokestis, kuris galbūt pažeidžia Konstituciją, bet, nepaisant to, stumiamas į priekį. Yra daug iš atskirų Seimo narių einančių iniciatyvų. Darosi nejauku, kad nematome svorio centro, kuris atliktų jų analizę“, – kalbėjo V.Sutkus.
V.Šapoka atsakė į verslininkų priekaištus
Finansų ministras Vilius Šapoka, vertindamas verslo atstovų trečiadienį išsakytus priekaištus Vyriausybei, esą ši nesilaiko susitarimų, sako, kad kompromiso ieškomas ir bus surastas, praneša naujienų agentūra „Elta“.
„Turbūt svarbiausias dalykas, kad gyvename demokratinėje šalyje. Vyriausybė gali turėti savo nuomonę dėl mokestinės sistemos, Seimo nariai – savo, prezidentas – savo, verslininkai ir profsąjungos – savo matymą. Tam, kad patvirtintume svarbiausią šalies metinį finansinį dokumentą, turime ieškoti sutarimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė V.Šapoka.
