Toks sprendimas smarkiai papiktino Lietuvos vežėjus.
„Seime pasipylus mokesčių lietui, įvairiausių mokestinių siūlymų gausai, transporto sektorius yra itin paliestas su bent keletu siūlymų, kurie panašu, kad turi tikimybę išsipildyti. Transporto sektorius uždirba kas septintą Lietuvos pridėtinės vertės eurą ir yra mūsų sėkmės istorija. Ir tai nėra bankai, tai nėra prekybos tinklai, kurie negali persikraustyti. Transporto sektorius – itin mobilus ir jis turi ypač didelę tikimybė perkelti savo veiklą“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė Seimo narys Simonas Gentvilas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas ir „Hegelmann Transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius pastebėjo, kad MMA koeficiento didinimas nuo 1,3 iki 1,65 turėtų didžiulį ir neigiamą poveikį Lietuvos kelių transportui.
Transporto sektorius nieko neuždirbtų, vietoje to tik turėtų sumokėti mokesčius. Dėl šios priežasties transporto sektoriaus įmonės dairosi į kitas šalis, kuriose galėtų sėkmingai ir konkurencingai toliau vykdyti savo veiklą.
„Krovinių tarptautiniais kelių maršrutais įmonėse dirba apie 70 proc. vilkikų vairuotojų, todėl koeficiento didinimas iki 1,65 sektoriui kainuos iki 270 mln. eurų per metus. Mums tai tikrai būtų labai skausminga. Aš atstovauju firmą „Hegelmann Transporte“ ir mes šiandien turime apie 1 tūkst. vairuotojų.
Pasiskaičiavome, kad kitais metais išlaidos mums padidėtų 3,5 mln. eurų. Tai yra labai daug. Jeigu mes pernai uždirbome apie 2 mln. eurų, tai papildomos išlaidos suvalgytų mūsų pelną“, – nuogąstavo T.Jurgelevičius.
„Linava“ atstovas Tomas Garuolis kalbėjo, kad išgyvens tik kai kurios nišinės sferos, tačiau jo nuomone, šis sektorius bus prarastas.
„Augimas tikrai didelis ir netikėtas sektoriui. Pasekmės sunkiai prognozuojamos. Žiūrint vien tik į Statistikos departamento duomenis, 2017 metais bendrai sektorius uždirbo 170 mln. pelno, o šis padidėjimas visą jį suvalgys“, – pabrėžė T.Garuolis.
Seimo narys Algirdas Butkevičius teigė, kad transporto sektorius kiekvienais metais sukuria nuo 12 iki 14 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Tad lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis – mes esame lyderiai. Transporto sektoriaus BVP sukūrimo vidurkis ES šalyse siekia nuo 5 iki 6 proc. A.Butkevičius pabrėžė, kad šie skaičiai rodo, jog transporto sektorius – prioritetinė mūsų veiklos sritis.
Ženklus pralaimėjimas
Pavyzdžiui, 2020 metais su MMA 1,65 koeficientu vienos darbo vietos kaina Lietuvos vežėjui būtų 291,93 eur. didesnė nei Lenkijoje – tai lemtų visiškai pralaimėtą konkurenciją dėl trečiųjų šalių vairuotojų.
Įmonės „Savesta Consulting“ atstovas Vytautas Turek kalbėjo, kad įmonės steigimo kaštai Lenkijoje labai optimalūs, o sąnaudos ženkliai mažesnės, lyginant su kitomis šalimis. Taip pat visiškai nauja įmonė turi galimybę gauti finansavimą pačioje verslo pradžioje, kai tuo tarpu Lietuvoje finansavimas apribotas.
Dviem dešimtimis didesni dienpinigiai, didelė konkurencinga draudimų rinka ir koeficiento nebuvimas Lenkijoje, pasak V.Turek, vilioja Lietuvos vežėjus.
„Mūsų įmonė šiai dienai perkėlė apie 60 transporto įmonių į Lenkiją. Vienokia ar kitokia prasme, mes labiau akcentuojame tai kaip verslo plėtrą. Jos tikrai neperkelia visų transporto priemonių iš karto, kaip žinia, tam nėra galimybės, bet jie susipažįsta su rinka ir bendradarbiauja“, – kalbėjo įmonės „Savesta Consulting“ atstovas Ignas Volbikas.
Laisvosios rinkos instituto mokesčių analitikė Ieva Valeškaitė teigė, kad įvesdami naujus įstatymus negalvojame sistematiškai, dažnai eksperimentuojame su skaičiais, žiūrime, kas gausis. Analizėse paliekame daug neįvertinamų svarbių dedamųjų: siūlymų didinti pelno mokesčius, minimalios algos didinimo, ekonomikos lėtėjimo, kuris transporto sektoriui turi itin didelę įtaką.
„Išties, ką dabar stebime, tai keistą mokestinių pasiūlymų taikymą tam tikriems sektoriams Lietuvoje. Prekybos centrai tapo diskusijų objektu dėl didelių savo apyvartų, bankai – labai primityviai įsivaizduojama, jog sėdi ant didelio pinigų kapšo, kuriuos galima tiesiog paimti. Logistikos sektorius tapo auka dėl to, kad jis neblogai veikia – yra konkurencingas Europos kontekste ir veikia pelningai.
Iš esmės, rengiami sektoriniai įstatymų projektai nutaikyti į tam tikras ūkines veiklas ir ūkio šakas – labai keista tendencija. Mes prieš keletą metų matėme, kad tai yra mūsų ekonomikos stuburas ir turinti potencialą sritis. Strateginis mąstymas užleidžia vietą primityviam pasipinigavimui“, – teigė I.Valeškaitė.
