Pasak valdybos pirmininko Nerijaus Datkūno pranešimo, Susisiekimo ministerijos keliami reikalavimai būtų žalingi bendrovės veiklai ir beveik 5 tūkst. jos darbuotojų.
„Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d. AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo susitikime dalyvavusius LR Susisiekimo ministerijos atstovus – LR Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir viceministrus, – kad Valdyba nesutinka tęsti darbo Valdyboje, nes Ministerijos reikalaujami priimti sprendimai būtų žalingi bendrovės veiklai bei kone 5000-iams Lietuvos pašto darbuotojams. Valdybos nariai yra atsakingi už sėkmingą bendrovės veiklą ir negali priimti LR Susisiekimo ministerijos reikalaujamų bendrovės veiklai ir plėtrai žalingų sprendimų“, – rašoma viešai išplatintame valdybos laiške.
Primename, kad susisiekimo ministras J.Narkevičius praėjusią savaitę pranešė, esą sutarta, kad „Lietuvos pašto“ valdybos nariai pareigas eis iki gruodžio 31 dienos.
Viešame valdybos laiške taip pat rašoma:
„Ši valdyba darbą Bendrovėje pradėjo 2017 metų pabaigoje. Per tą laikotarpį, net ir keičiantis ministerijos vadovybei, nesulaukėme jokių esminių pastabų ar priekaištų dėl netinkamai vykdomos veiklos.
2017 m. Lietuvos paštą radome pakrikusį, be aukščiausio lygio vadovų, nustekentą, neefektyvų, patiriantį nepagrįstą finansinę naštą dėl nesėkmingų verslo sprendimų, įsitraukusį į abejotinos vertės veiklas. Per nepilnus dvejus metus pilnai pertvarkėme Bendrovės veiklą ir padarėme ją pelninga.
Bendrovei dirbant pelningai ir aktyviai vykdant naujus projektus, staigus LR Susisiekimo ministro sprendimas atšaukti valdybą buvo daugiau nei netikėtas ir visiškai nesuprantamas. Juolab, kad nei ministras nei kiti ministerijos darbuotojai nebuvo išreiškę priekaištų ir valdyba iš naujų ministerijos atstovų nebuvo gavusi pasikeitusio Akcininko Lūkesčių laiško.
Pasikeitus ministerijos Vadovybei, Lietuvos pašto valdyba laukė, kada ministras pakvies aptarti strateginius bendrovės projektus ir išsakys savo požiūrį į juos. Nesulaukus pakvietimo, Valdyba pati iniciavo pirmą susitikimą. Jis įvyko 2019 m. spalio 24 d. Jame dalyvavo visa Lietuvos pašto Valdyba, LR Susisiekimo ministras ir kiti ministerijos vadovybės atstovai. Tuo metu jau buvo paskelbti kelių centrinių paštų pardavimo aukcionai. Taip pat dar iki susitikimo su ministerijos atstovais buvo derinamas bendrovės pranešimas spaudai apie centrinių paštų aukcionus.
Susitikime nebuvo išsakyta jokių esminių pastabų dėl Valdybos veiklos ar vykdomų Lietuvos pašto strateginių projektų. Išgirdome tik rekomendaciją galbūt inicijuoti diskusiją su bendruomenėmis (ypač Klaipėdoje) dėl galimybių „įveiklinti“ centrinius pašto pastatus tam, kad būtų labiau suvaldyta komunikacija. Apie centrinių pastatų aukcionų stabdymą nebuvo nė užsiminta.
2019 spalio 31 d. į LR Susiekimo ministerija buvo staiga iškviestas Lietuvos pašto Valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas. Jis LR Susisiekimo ministerijos viceministro G.Mažeikos ir ministro patarėjos Joana Sokolnik metu buvo informuotas, kad LR Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič reikalauja nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcionus bei nedelsiant atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę. Valdybos pirmininkui atsakius, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami bendrovės Valdyboje, o vadovo atleidimas turi turėti aiškų pagrindą, tos pačios dienos vakare visi valdybos nariai gavo raštus dėl valdybos atšaukimo tą pačią dieną, t.y. 2019 10 31.
Centriniai paštai (ne tik didžiųjų miestų, bet ir visų rajono centrų) šiais laikais atlieka įprasto pašto skyriaus funkcijas, t.y. aptarnauja pašto klientus. Jokios kitos funkcijos buvusiuose centriniuose paštuose nebeatliekamos ir patalpos yra tuščios. Lietuvos žmonės mieliau renkasi pašto skyrius prekybos centruose ir kituose patogiose vietose, kai tuo tarpu žmonių srautai į centrinius paštus yra sumenkę.
Centrinių pašto pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas visuomenės reikmėms kainuotų milijonus eurų, kurių Lietuvos paštas neturi. Ieškojome įvairiausių sprendimų centrinių paštų pastatų „įveiklinimui“ ir tai truko beveik metus, nuo pat 2018 m. pradžios. Į diskusijas buvo įtrauktos miestų savivaldybes, LR Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, LR Vyriausybė. Buvo siūloma pastatus įsigyti atitinkamoms savivaldybėms bei VĮ „Turto bankui“. Dar daugiau, Kauno centriniam pašto pastatui Lietuvos pašto iniciatyva buvo suteiktas kultūros paminklo statusas. Tokiu būdu LR Vyriausybė bet kada jį galėjo paimti savo žinion, bendrovei sąžiningai atlyginant. Deja, to nebuvo padaryta ir Lietuvos paštas yra gavęs iš LR Vyriausybės laišką, kad ji neprieštarauja Kauno centrinio pašto pastatui pardavimui.
Nei vienai institucijai nepareiškus jokio noro įsigyti pastatus, pritaikyti juos kitiems visuomenės poreikiams, juos prižiūrėti ir rūpintis, Valdyba priėmė sprendimą pastatus parduoti. Toks sprendimas atitiko Valdybos turėtą Lūkesčių laišką iš LR Susisiekimo ministerijos bei bendrovės strategiją.
Svarbu pažymėti, kad pastatų pardavimas niekaip neįtakoja savininko pareigos išsaugoti pastatų vertingąsias ir kultūrines savybes. Veiklos centriniuose pašto pastatuose apribojimai, nustatyti pagal kultūros paveldo reikalavimus, galioja visiems teisėtiems šių pastatų savininkams, ne tik Lietuvos paštui, todėl bet kuris naujas savininkas privalėtų juos tinkamai užtikrinti.
Būtina pabrėžti, kad nei buvusieji, nei dabartiniai akcininko atstovai niekada nereikalavo išsaugoti centrinių paštų pastatų Lietuvos pašto nuosavybėje.
Lėšos iš centrinių pašto pastatų pardavimo yra būtinos vykdyti pašto modernizavimo darbus, vykdomų projektų finansavimą, užtikrinti gerą ir sklandų paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, garantuoti įmonės veiklos stabilumą bei kelti Lietuvos pašto darbuotojų atlyginimus. Perteklinio turto išlaikymas neišvengiamai reikštų pašto ir visų kitų bendrovės teikiamų paslaugų kainų didinimą Lietuvos gyventojams.
Vienareikšmiškai manome, kad centrinių paštų pastatų pardavimo aukcionų nutraukimas būtų itin žalingas bendrovei. Vietoj to, kad būtų investuojama į Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, lėšos būtų skirtos nenaudojamų pastatų išlaikymui.
Mūsų turimu teisiniu vertinimu, Lietuvos pašto Valdyba yra atšaukta nuo 2019 10 31. Aiškumo tikslais akcentuojame, kad Valdyba veiklos nevykdo ir netęsia.
Reiškiame susirūpinimą, kad LR Susisiekimo ministerijos pasirinkta ir įvykdyta Valdybos atšaukimo forma ir būdas bei naujos Valdybos suformavimas vien tik iš priklausomų ministerijos darbuotojų visiškai neatitinka depolitizuotų valstybės valdomų įmonių valdymo standartų ir gerųjų praktikų bei daro neigiamą įtaką valstybės valdomų įmonių prestižui“.
Laišką pasirašė valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas, jei jos nariai Danielius Merkinas, Gražvydas Jukna ir Jūratė Stanišauskienė.
Renka naują valdybą
„Nebuvau nustebęs dėl šios situacijos. Bandėme kalbėtis, kad verta tęsti darbą iki naujos valdybos sudarymo, bet šiandien priimsiu sprendimą dėl naujos valdybos. Mes turime apsisprendimą, kad atsisakė tęsti darbo ir yra situacija aiški, o šiandien bus paskirta nauja valdyba“, – delfi.lt susiklosčiusią situaciją komentavo ministras J.Narkevičius.
„Atsisakius valdybai tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susisiekimo ministerija skubiai suformuos naują valdybą. Jau inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą, kuri atitiktų EBPO reikalavimus.
Naujoji bendrovės valdyba turės užtikrinti aukščiausius valdysenos, skaidrumo ir socialinės atsakomybės standartus, siekti tvaraus augimo užtikrinant viešojo intereso paslaugas bei įsiklausyti į šalies žmonių poreikius“, – išplatintame pranešime spaudai skelbia susisiekimo ministras.
Anot J.Narkevičiaus, sprendimai dėl didelę visuomeninę, kultūrinę reikšmę turinčio įmonės turto privalo derėti su valstybės bei visuomenės interesais.
