Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šiuo metu per visą Lietuvą jau pastatyti keli šimtai kryžių. Žemdirbiai tikisi, kad iki savaitės galo jų bus pastatyti keli tūkstančiai.
„Jeigu pažiūrėsime į istoriją, tai prieš 100 ar daugiau metų, kada būdavo badas, maras ar sunkmetis, lietuviai nuo seno statydavo kryžius ir galvojo, kad Dievas padės. Tai gal ir mums padės – Dievas, o ne Vyriausybė, prezidentūra ar Seimo nariai“, – akcijos idėją aiškino sąjungos pirmininkas.
Visa puokštė mokesčių
Nors viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjo tik planuojamas akcizo ūkininkų dyzelinui mažinimas, ūkininkai vardina visus jiems planuojamus mokestinius pakeitimus: planuojami žemės, pelno mokesčio pakėlimai, keičiamos pensijos skaičiavimo sąlygos „Sodroje“, planuojama apskritai atsisakyti raudonojo kuro akcizo.
J.Talmanto teigimu, dabar nėra tinkamas laikas apsunkinti ūkininkų veiklą, be to, jokia Vakarų valstybė svarbių mokestinės sistemos pokyčių skubiai nesiima.
„Per šešerius metus 36 proc. sumažėjo mūsų produkcijos supirkimo kaina. Taip pat paskutiniai treji metai buvo sudėtingi – vieneri metai buvo labai šlapi, dveji labai sausi, mes nebegavome 25 proc. pajamų. Turime suprasti, kad Lietuvos ūkininkai dar tik kuriasi. Mums reikia statytis pastatus, gamyklas, sandėlius. Žemės ūkis – specifinis, mes visą laiką priklausomi nuo valdžios ir nuo Dievo, tai jei nei vieni, nei kiti nepadeda, tada ir tam ūkininkui sudėtingas išgyvenimas.
Kai sako, kad ūkininkai yra milijonieriai, tai taip, mes milijonieriai, tiek, kiek turime milijonų skolos banke, tokie ir milijonieriai. Reiktų iš bankų pasiimti statistiką ir matytumėte, kaip ūkininkai gyvena“, – akcijos priežastis vardino J.Talmantas.
Jo teigimu, užsienio valstybėse pertvarkant mokestinę sistemą diskutuojama bent dvejus metus, net kai reikia pakeisti vieną ar du procentinius punktus. Tačiau Lietuvoje be ilgesnių diskusijų planuojami 100 ar 150 procentų pokyčiai.
„Įsivaizduokite, daugelis ūkininkų dalyvauja kaimo plėtros programoje, jis turi projektą, jis iš banko pasiėmęs paskolą. Banke yra sudaryti grafikai, kada turi grąžinti skolą. Tai pasikeičia balansas, nes atsiranda nauji mokesčiai – kaip jam atsiskaityti su banku? Jam automatiškai užprogramuotas bankrotas“, – tikino ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Atgraso jaunimą
Kauno rajono ūkininkas Nikolajus Dubnikovas žaliąjį kryžių pastatė savo dirbamoje žemėje, prie Vandžiogalos plento. Ūkininko teigimu, papildomi mokesčiai Lietuvos ūkininkus pavers nekonkurencingais.
„Už kiekvieno ūkininko stovi jo šeima – vaikai, anūkai, jo kaimo ir Lietuvos ateitis apskritai. Dabar tos papildomos mokesčių naštos, aš įsitikinęs, yra tik visų negandų pradžia. Tai, kas anksčiau buvo padidinta, pavyzdžiui, pelno mokesčiai, mes su jais susitaikėme ir prisitaikėme, neprašėme jokių lengvatų.
Nors su vakariečiais mes tikrai nelygiose pozicijose. Nekalbu net apie tiesiogines išmokas, kurias jie gauna didesnes, bet, pavyzdžiui, žemdirbių rėmimas iš šalies biudžeto – tai ne procentais, o kartais skiriasi. Tai tame bendrame fone mums dar uždėti papildomų mokesčių? Taip Lietuvos žemdirbys taps nekonkurencingas bendroje Europos Sąjungos rinkoje“, – kalbėjo N.Dubnikovas.
Pasak jo, ūkininkavimas Lietuvoje – didžiulė finansinė našta, dėl ko jaunimas nenori jos perimti, renkasi emigruoti.
„Planuojamų mokesčių pasekmė – dabar jaunimas nenori perimti šito verslo. Nenori ne dėl to, kad jis nepatrauklus darbo prasme, ne prestižinis, bet nepatrauklus finansiškai. Jis yra didžiulė našta, tai didžiuliai įsipareigojimai, didžiulės skolos ir paskolos. Jaunimui nematant ateities ir neturint garantijos, kad įvestos sąlygos nesikeis, jie labai sunkiai šitą darbą periminėja. O didžioji dalis ūkininkų yra garbaus amžiaus, kaip ir aš, virš 60 metų
Aš irgi turiu tris sūnus, vienas iš jų – 18 metų, jis galvoja tapti jaunu ūkininku. Tačiau jis labai dvejoja, nes mato, kas darosi, mato, kokios yra naštos finansinės. Čia ne dėl to, kad sunku dirbti – taip, yra sunku, tai yra gyvenimo būdas ir mes jį pasirinkome. Bet tai ne tik gyvenimo būdas, iš jo turi ir pragyventi, tai kartu ir verslas yra. Bet jeigu mūsų verslui uždedamos tokios papildomos mokestinės naštos, tai veda prie to, kad jaunoji karta nebemato prasmės to tęsti ir tuo užsiimti“, – pasakojo ūkininkas.
Jo teigimu, taip jaunimas yra priverstas emigruoti – dalis išvažiuoja į Vilnių ar Kauną, tačiau dauguma apskritai emigruoja iš Lietuvos.
Žeidžia požiūris
N.Dubnikovo teigimu, dar baisiau už siūlomus mokesčius yra tai, kaip jie pristatomi visuomenei. Pasak jo, taip ūkininkai ir likusi visuomenės dalis yra supriešinami.
„Pavyzdžiui, kaip ponas M.Majauskas postringauja, kad visi žemdirbiai važinėja su mersedesais prisipylę žaliojo kuro į baką, tai jis mažų mažiausiai neteisus, o turbūt tikslingai nustatinėja visuomenę prieš žemdirbį.
Tai dėl to ir yra visas pasipiktinimas – tai ne vien dėl mokesčių. Vien tas vajus žemdirbio niekinimo, priešpastatymo prieš visą visuomenę. Jeigu prezidentas leidžia sau išvadinti mus gyvulių ūkiu, kurį reikėtų naikinti, tai palaukite, čia asmeninis sunkiai dirbančio žmogaus įžeidimas. Jau viskas susikaupė“, – tikino Kauno rajono ūkininkas.
Jo teigimu, akcija siekiama įšaldyti esamą mokestinę padėtį ir nesiimti skubotų sprendimų.
„O vėliau galima kartu susėsti, pateikti argumentų, skaičių, ir žiūrėti – galbūt kažką reikia keisti, nes mes nesakome, kad yra dogma, kurios negalima keisti. Galbūt yra racionalesnių, protingesnų sprendimų ir kažką iš tiesų galima pakeisti, bet ne taip, kad nakties revoliucija“, – aiškino N.Dubnikovas
Planuojamos ir didelės akcijos
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko J.Talmanto teigimu, „Žalieji kryžiai“ – tik pirmasis etapas. Jeigu nepavyks atkreipti valdžios atstovų dėmesio, bus organizuojamos didesnės protesto akcijos.
„Jeigu politikai neatkreips jokio dėmesio, tai antras etapas bus lapkričio 26 dieną. Tada kiekvienoje iš 60 savivaldybių darysime taikią akciją: nuo 30 iki 50 traktorių važiuos rajono keliais, kur leidžia taisyklės, kad netrukdytume gyvenimo visuomenei ir verslo interesams. Traktoriai važiuos tam tikru maršrutu, tam tikrą valandą, visoje respublikoje.
O jeigu ir tai neatkreips dėmesio, tada gruodžio pradžioje planuojame trečiąjį etapą – po du autobusus atvažiuosime iš kiekvienos savivaldybės, tai bus apie 100 žmonių, iš viso turėtų prisijungti apie 6000 tūkst. ūkininkų. Eisime per Gedimino prospektą iki prezidentūros, nuo ten iki Vyriausybės ir atgal prie Seimo“, – planus įvardino ūkininkas.
Pasak jo, tikėtina, kad tai išaugs į didžiulę akciją, nes galimai prisijungs ir daugiau asociacijų, kurias paliestų planuojami mokesčiai – vežėjų asociacijos, mokytojai, medikai ir dėstytojai.
Politikams akcija žinoma
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad Lietuvos ūkininkų situacija netolygi – yra stambūs, klestintys ūkiai, o ši akcija labiausiai susijusi su smulkiais arba vidutiniais ūkininkais, kurie tikrai jaučia problemas.
„Tiek sausros, tiek lietūs – ūkininkai kelia klausimus, kokią paramą gali gauti iš valstybės. Tie klausimai skamba tose pačiose gretose su mokytojų, medikų, pareigūnų ir kitų grupių atstovų klausimais, nes valstybės biudžetas yra ribotas“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Tuo metu premjero patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas teigė žinantis apie ūkininkų akciją, tačiau pasak jo, tai dar ankstyvas klausimas.
„Laukiama, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę ir tada prie jo bus sėdama vėl. Bus atsižvelgiama į pačių ūkininkų pasiūlymus, taip pat ir Seimo narių siūlymus. Bandysime teikti subalansuotą projektą“, – kalbėjo T.Beržinskas.
