„Vienu atveju, investuotojai smarkiai nusivylitų, jei tas sumanymas būtų tik pasitraukti iš biržos. Manau, kad tai būtų nenaudinga šaliai, kadangi buvimas biržoje didina ir skaidrumą, ir atskaitomybę, ir patikimumą.
Jei grupės pagrindinė bendrovė būtų biržoje, tuomet visos jos antrinės įmonės būtų skaidrios, o ne tik dvi, kaip kad reikalauja birža.
Taip pat grupė turėtų didelės plėtros galimybę, o to reikia mūsų nacionaliniam saugumui.
Pagrindinei įmonei lengviau ir pigiau pritraukti kapitalą, nei atskiroms įmonėms. Štai tokie pliusai.
Gal galų gale sustabdytume pensijų fondų ištekėjimą į užsienį, nes dabar neturime galimybės pasiūlyti finansinių produktų“, – po susitikimo Eltai teigė V. Poderys.
Vis dėlto parlamentaras įžvelgė ir rizikų.
„Jei į biržą būtų įvesta pagrindinė bendrovė, kaip tada būtų įgyvendinti nacionaliniam saugumui svarbūs projektai? Čia valstybė turi griežtai užsitikrinti, kad tie projektai būtų įgyvendinti“, – sakė V. Poderys.
„Ignitis grupės“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno teigimu, antrinių įmonių delistingavimas yra privalomas norint į biržą atvesti visą „Ignitis grupę“.
„Su naująja Lietuvos energetikos ir „Ignitis grupės“ strategija mes aiškiai supratome ir sukūrėme strateginį planą, kaip iš vienos pusės užtikrinti stabilią, ženklią dividendų grąžą į biudžetą, kuri galėtų pavirsti mokytojų ir ugniagesių atlyginimais.
Iš kitos pusės įgyvendinti nacionalinę energetikos strategiją, prisidedant prie sinchronizacijos ir patikimų skirstymo tinklų išlaikymo ir skaitmenizacijos, nesukeliant kainų vartotojams. Vienintelis tvarus būdas, kurį mes svarstome labai atidžiai šiuo metu, tai yra visos grupės listingavimas, kurio privaloma sąlyga – antrinių įmonių, ESO ir „Ignitis gamyba“ delistingavimas, išgryninant kapitalo struktūrą“, – Eltai sakė grupės vadovas.
Vis dėlto, Investuotojų asociacija išreiškė nerimą, kad „Ignitis grupė“ siekia pasipelnyti smulkiųjų akcininkų sąskaita – už ESO akcijas ketinama siūlyti 10 proc. mažiau nei jos kainavo 2016 m., kai ESO akcijomis pradėta prekiauti po „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimo.
„Kalbant apie mūsų pateiktą pirminį pasiūlymą kainos išpirkimo abiejų bendrovių (akcijų – ELTA), norime atkreipti dėmesį, kad tai pirminis preliminarus pasiūlymas. Tai buvo išsakytas mūsų ketinimas. Mes toliau kalbamės ir diskutuojame su smulkiaisiais akcininkais, Investuotojų asociacija, išsakome savo argumentus, kodėl manome, kad ši pateikta kaina teisinga, tikimės išgirsti ir antrąją pusę“, – teigė D. Maikštėnas.
Kaip ELTA jau rašė, tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ vienintelis akcininkas Finansų ministerija svarstys galimybę prekiauti įmonės akcijomis biržoje. Jei sprendimas listinguoti akcijas vertybinių popierių biržoje būtų teigiamas, tai galėtų tapti didžiausiu Baltijos šalių istorijoje pirminiu viešu siūlymu (IPO).
Lapkričio 11 d. „Ignitis grupės“ sprendimas inicijuoti antrinių bendrovių ESO ir „Ignitis gamyba“ akcijų išpirkimą ir jų pasitraukimą iš biržos yra tiesiogiai susijęs su Finansų ministerijos iniciatyva svarstyti įmonių grupės ilgalaikio finansavimo alternatyvas.
Šiuo metu „Ignitis grupė“ valdo 96,82 proc. „Ignitis gamyba“ ir 94,98 proc. „Energijos skirstymo operatorius“ akcijų.
