Jis pažymėjo, kad yra dvi galimybės įvesti atitinkamas ribojančias priemones. Pirmoji – atitinkamo įstatymo priėmimas JAV Kongrese, o antroji – Amerikos administracijos pasinaudojimas įgaliojimais ribojančioms priemonėms taikyti, kurie numatyti jau galiojančiame įstatyme „Dėl kovos su Amerikos priešais taikant sankcijas“ (Countering American Adversaries Through Sanctions Act – CAATSA).
„Bet kuriuo atveju bus laimėta“, – pareiškė T.Cruzas trečiadienį Senato užsienio reikalų komitete svarstant JAV specialiojo įgaliotinio KLDR Stepheno Bieguno kandidatūrą į valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo postą.
T.Cruzas yra vienas iš įstatymo projekto dėl atitinkamų apribojimų autorių. Liepos mėn. šiai teisėkūros iniciatyvai pritarė JAV Senato užsienio reikalų komitetas. Nuo to laiko įstatymo projektas laukia Kongreso aukštųjų rūmų patvirtinimo. Kad įstatymas įsigaliotų, analogišką teisės aktą turi priimti Atstovų rūmai, o po to pasirašyti šalies prezidentas.
Apie projektą
Projekte „Nord Stream 2“ numatyta tiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendra galia – 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos. Šiandien jau nutiesta daugiau kaip 80 proc. šio dujotiekio. Pagal projektą darbus numatyta užbaigti šių metų pabaigoje.
Koncerno „Gazprom“ projekto partneriai yra Vokietijos bendrovės „Uniper“ ir „Wintershall“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, anglų ir olandų „Shell“. Jie finansuoja 50 proc. projekto.
Spalio pabaigoje JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas Senato užsienio reikalų komitete vykusiame posėdyje, kur buvo svarstoma jo kandidatūra į JAV ambasadoriaus postą Rusijoje, pareiškė, kad vienašališkos Vašingtono priemonės dėl dujotiekio statybų nebesustabdys. Jo nuomone, Amerikos apribojimai gali tik padidinti su statybomis susijusias išlaidas.
Parengė Leonas Grybauskas
