„GMOTrading“, pasinaudojusi portalo lrytas.lt įvaizdžiu, straipsnį, kuriame žadamas neva milijoninis pelnas, paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Ten jį ir rado Jono žmona. Moteris sutuoktiniui persiuntė šią klaidinančią informaciją.
„Viskas įvyko labai greitai. Pirmiausia į svetainės sąskaitą turi įnešti 215 eurų, po to jie skatina įnešti daugiau, kad bendras depozitas būtų 5 tūkst. eurų ir taptum profesionaliu klientu. Taip esą statymų sąlygos būtų palankesnės. Ir jeigu tik užsimeni, kad nori pasiimti lėšas, tau iš karto yra pasiūlomas paskutinis labai geras sandoris, po kurio pinigai iš sąskaitos pradingsta.
Jeigu nepasakytum, kad nori susigrąžinti pinigus, gal viskas būtų ir gerai, bet aš to nebandžiau. Jeigu nenori pasiimti lėšų, jie toliau su tavimi žaidžia. Mes surinkome šešių žmonių grupę, kas per šias dvi dienas nukentėjo, kas valandą dar po vieną žmogų prisideda. Kreipėmės ir į policiją, į Lietuvos banką, į Prezidentūrą, ir į kelias užsienio institucijas dėl pinigų grąžinimo“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo vilnietis.
Vyras sužinojo, kad policija jau pradeda tyrimą.
Portalas lrytas.lt savo skaitytojus įspėja, kad tokios publikacijos yra netikros ir jos niekaip nesusijusios su lrytas.lt.
„Raginame savo skaitytojus būti atidžius ir apdairius. Pastaruoju metu ne viena žiniasklaidos priemonė pateko į tokius spąstus. Dedame visas pastangas, kad ši problema būtų išspręsta“, – sakė portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Didžiulės sumos
„Viskas prasidėjo šių metų lapkričio 19 dieną, kai žmona atsiuntė straipsnio nuorodą. Mes patikėjome ir paisėme instrukcijų, nurodytų šiame puslapyje. Po registracijos paskambino „GMOTrading“ vadybininkas ir pasakė, kad reikia įnešti 215 eurų užstatą, kurį esą bet kada galėsime susigrąžinti.
Įnešiau, o tada prasidėjo mokymai ir įkalbinėjimas pasipildyti savo sąskaitą iki 5 tūkst. eurų, kad būtų geresnės sąlygos. Pervedžiau. Visada buvo sakoma, kad jokios rizikos nėra, dirbsime tik su suma iki 500 eurų. Kada tik norėsiu, pinigus galėsiu išsigryninti.
Deja, lapkričio 20 dieną 20 val. vakaro vadybininkas liepė padaryti didelį 2 tūkst. eurų vadinamąjį statymą (nors yra sakęs, kad čia ne kazino, viskas paremta logika). Aš vadinamąjį statymą padariau, ir jau 21 val. man vėl skambino vadybininkas, atsiliepti nespėjau. Perskambinti buvo neįmanoma. Tada sulaukiau elektroninio laiško su perspėjimu: „Iki rytojaus ryto prarasite visus savo pinigus, nes rinka šiandien jums nepalanki, bet analitikai mato, kad rytoj jau bus palanki, tad papildykite sąskaitą minimalia 5 tūkst. eurų suma.
Aš to nepadariau. Lapkričio 21 dienos rytą sąskaitoje pamačiau 0 eurų. Gavau dar vieną laišką: „Tai jūsų sprendimas, jūs pats kaltas“. Kreipiausi į policiją ir jie viską užfiksavo, taip pat pranešiau SEB bankui, nes, pasirodo, „Trustly group“ sąskaita, į kurią nukeliavo mano pinigai, yra SEB banke“, – redakcijai istoriją papasakojo vyras.
Asmeninė atsakomybė
SEB banko komunikacijos projektų vadovės Jovitos Bazevičiūtės teigimu, „Trustly group“ – tik tarpininkas, kurio pinigai pateko į sukčių sąskaitą.
„Bankas visuomet nuo sukčių nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir taip toliau.
Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga. Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą.
Kiekvieną kliento prašymą dėl kompensacijos bankas nagrinėja individualiai. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankas neturi pagrindo patenkinti kliento prašymą kompensuoti patirtus nuostolius, jei operacijos būna atliktos suvedus tik klientui asmeniškai žinomus PIN kodus, nes PIN kodas yra slapta informacija, už kurios atskleidimą ir visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako klientas“, – teigė J.Bazevičiūtė.
Juodasis sąrašas
Lietuvos bankas įspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai, neteisėtai naudojant žinomų žmonių vardus ir populiarių žiniasklaidos priemonių interneto svetainių adresus, pateikiama melaginga informacija apie neva itin pelningas investicijas.
„Pinigų viliojimo scenarijus iš esmės yra tas pats: interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose lietuvių kalba yra pateikiamos žinomų žmonių „sėkmės istorijos apie atrastus itin pelningus investavimo būdus“. Auksinė taisyklė šiuo atveju – itin atsargiai vertinti tokius pasiūlymus, neskubėti ir neinvestuoti į priemones, kurių nesuprantate. Mes savo ruožtu stengiamės kuo greičiau apriboti prieigą prie nelegalių reklamos šaltinių“, – aiškino Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė.
Lietuvos bankas neprofesionaliems investuotojams pataria atkreipti dėmesį į tris atsargumo taisykles. Pirmiausia – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Taip pat svarbu yra patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje. Galiausiai – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.
Lietuvos bankas pastebėtas įtartinas svetaines įtraukia į nuolat atnaujinamą juodąjį sąrašą (dabar jame 145 interneto svetainės, kuriose nelegaliai siūlomos finansinės paslaugos), o nustatęs paslaugų teikimo faktą su teismo leidimu įpareigoja interneto paslaugų teikėjus jas blokuoti ir papildomai įtraukia į blokuojamų interneto svetainių sąrašą. Šiuo metu jau užblokuota beveik 40 nelegalių interneto svetainių.
