Kai šiais metais šveicarų vyriausybė prakalbo apie tai, jog galbūt vertėtų nustoti kaupti kavos atsargas, sulaukė nuožmaus pasipriešinimo. Vyriausybės manymu, šis mažai kalorijų turintis gėrimas su nedidelėmis maistinėmis savybėmis nepatenka tarp tų produktų, kuriuos galėtum pavadinti gyvybiškai svarbiais.
Tačiau valdžios iniciatyva sulaukė visuomenės protesto. Šveicarai pagal suvartojamos kavos kiekį patenka tarp daugiausiai jos išgeriančių tautų pasaulyje, todėl daugeliui kava kaip sykis patenka tarp itin svarbių produktų.
Sulaukusi pasipriešinimo vyriausybė pažadėjo savo siūlymus peržiūrėti. Tad kol kas 15 tūkst. tonų kavos, kurios 8,5 mln. šalies gyventojų užtektų trims mėnesiams, yra įrašyta į Šveicarijos sudarytą gyvybiškai svarbių prekių sąrašą. Jame taip pat ir cukrus, miltai, aliejus, ryžiai, geriamasis vanduo, vaistai ir degalai, rašo bbc.com.
Kam to reikia?
Priėjimo prie jūros neturinti Šveicarija pasigamina tik pusę šalyje suvartojamų maisto produktų. Per abu XX a. kilusius pasaulinius karus patirtas didelis deficitas paskatino vyriausybes sukaupti atsargų, kuriomis tauta galėtų gelbėtis ištikus ypatingiems atvejams.
Įstatymu numatyta, kad į sąrašą įtraukti gamintojai privalo saugoti tam tikrą produkcijos kiekį. Vyriausybė jiems už tai sumoka.
Tikimasi, kad ir eiliniai miestiečiai kaupia sau atsargas. 2016 m. vyriausybė parengė vaizdo klipą vokiečių kalba, kuriame detaliai nurodoma, kaip geriausiai pasiruošti gamtos stichijoms, katastrofai ar nepaprastajai padėčiai.
Vis dėlto statistika skelbia, kad tik trečdalis šiuolaikinių šveicarų patys kaupia atsargas.
Kodėl kava – šventa?
Panašu, šveicarai laukia, kad tą už juos padarys valdžia. Taip pat sukaups ir kavos atsargas. Skaičiuojama, kad vienas šalies gyventojas per metus išgeria 8 kg kavos – retai sutiksi šveicarą, kuris kavos negeria.
Todėl valdžia, nusiminusi dėl pasipriešinimo ir galbūt raginama kavos gamintojų, visai nenorinčių prarasti lėšų už jos saugojimą, savo siūlymo atsisakė.
Šveicarijos institucijos netikėtą ažiotažą dėl kavos pasitelkė tam, kad žmonėms primintų, jog kaupti atsargas – ne visai beprotiškas sumanymas, net jei kitose šalyse to atsisakyta.
Jei artimiausiu metu didelių karinių konfliktų tikimybė Šveicarijos pasienyje ir nėra didelė, šalies vyriausybės įsitikinimu, gyventojai turi ruoštis stichinėms nelaimės, kibernetinėms atakoms ir pasaulinių ekonominių krizių sukeltam deficitui.
Visai neseniai Šveicarijai prisėjo įkišti rankas į tas neliečiamas atsargas. Pernai vandens lygis Reine taip smuko tiek, kad mineralinį aliejų ir trąšas gabenantys laivai negalėjo pasiekti Šveicarijos. Štai tuomet labai pravertė sukauptos atsargos.
O 2017-aisiais, kai pasaulyje stigo antibiotikų, šios šalies ligoninės išsisuko nuo krizės, nes turėjo būtinas vaistų atsargas.
