Į prekių, kurios gali būti apmokestintos jau nuo sausio vidurio, sąrašą įtrauktos tokios prekės kaip prancūziškas putojantis vynas, jogurtas ir rokforo sūris.
JAV laikosi nuomonės, kad skaitmeninis mokestis nepelnytai baudžia tokias amerikiečių technologijų milžines kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“.
JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio pranešime sakoma, jog šis sprendimas „siunčia aiškų signalą, kad JAV imsis veiksmų prieš skaitmeninius mokesčių režimus, kurie diskriminuoja ar kitaip užkrauna nepagrįstą naštą JAV bendrovėms.“
R.Lighthizeris taip pat perspėjo, kad Vašingtonas svarsto galimybę išplėsti vertinimą ir ištirti panašius mokesčius, taikomus Austrijoje, Italijoje bei Turkijoje.
„Prekybos atstovo biuras yra sutelkęs dėmesį į augantį ES valstybių narių protekcionizmą, kuris yra nesąžiningai nukreiptas prieš JAV bendroves, nesvarbu, ar tai būtų skaitmeninių paslaugų mokesčiai, ar kitos pastangos, nukreiptos prieš pirmaujančias JAV skaitmeninių paslaugų bendroves“, – pažymėjo R.Lighthizeris.
Pranešimas paskelbtas likus vos kelioms valandoms iki akimirkos, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Londone vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu antradienį.
Prancūzijos skaitmeninis mokestis, įvestas šiais metais, nustato 3 proc. mokestį nuo pajamų, kurias uždirba technologijų įmonės Prancūzijoje, dažnai iš internetinės reklamos ir kitų skaitmeninių paslaugų.
Mokestis taikomas įmonėms, kurių metinės pajamos iš skaitmeninės veiklos yra mažiausiai 750 mln. eurų.
Prancūzijos mokestis nukreiptas į pajamas, o ne į pelną, kurį technologijų milžinės dažniausia deklaruoja mažų mokesčių jurisdikcijose, pavyzdžiui, Airijoje.
JAV prekybos atstovo biuro pranešime „padaryta išvada, kad Prancūzijos skaitmeninių paslaugų mokestis diskriminuoja JAV įmones, prieštarauja vyraujantiems tarptautinės mokesčių politikos principams ir sukuria didelę naštą susijusioms amerikiečių bendrovėms.“
Po to, kai mokestis buvo įvestas, liepą D.Trumpas pažadėjo „reikšmingus“ atsakomuosius veiksmus.
Prekybos atstovo biuras ketina iki sausio 14 dienos surengti viešus posėdžius dėl pasiūlymo įvesti „iki 100 proc. muitus kai kuriems Prancūzijos gaminiams“ ir galimybės „nustatyti muitus ar apribojimus Prancūzijos paslaugoms“.
Prancūzijos gaminių, kuriems gali būti taikomi muitai, sąrašą sudaro kosmetika, porcelianas, muilas, rankinės, sviestas ir kelių rūšių sūriai, įskaitant rokforą, edamą ir griujerį.
Visgi nepaisant D.Trumpo grasinimų atkeršyti per muitus prancūziškam vynui, kol kas į sąrašą įtrauktas tik putojantis vynas.
Praėjusį mėnesį Vašingtone vykusiame didžiojo dvidešimtuko (G20) ministrų susitikime buvo pradėtos derybos dėl tarptautinės sistemos, kuria siekiama apmokestinti pasaulio technologijų milžines ir kuri, kaip tikisi EBPO, turėtų įsigalioti iki birželio mėnesio.
Visgi Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire savo interviu, duotame pirmadienį prieš paskelbiant JAV prekybos atstovo biuro pranešimą, apkaltino Vašingtoną praradus susidomėjimą tokiu susitarimu.
„Pareikalavęs tarptautinio sprendimo iš EBPO, Vašingtonas dabar nėra tikras, kad to nori, – pažymėjo B. Le Maire sakė Prancūzijos radijui. – Matome, kad JAV atsitraukia.“
