Dėl kaitinamojo tabako gaminių akcizų verda aistros

Daug diskusijų sukėlusios Akcizo įstatymo pataisos atsidūrė kryžkelėje. Seimas renkasi iš pasiūlymų, kiek turėtų brangti kaitinamojo tabako gaminiai.

 Finansų ministerija nusprendė nesilaikyti savo įsipareigojimų ir kelis kartus daugiau nei planuota didinti akcizą kaitinamajam tabakui.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Finansų ministerija nusprendė nesilaikyti savo įsipareigojimų ir kelis kartus daugiau nei planuota didinti akcizą kaitinamajam tabakui.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 5, 2019, 7:00 AM, atnaujinta Dec 5, 2019, 11:00 AM

Finansų ministerija siūlo akcizą nuo kitų metų kovo pakelti iki 65 procentų, o grupė Seimo narių ragina laikytis dabar įgyvendinamo plano, kuriame numatyta, kad tarifas turėtų būti didinamas nuosekliai ir tolygiai.

Finansų ministerijos sumanymas daugiausia kritikos sulaukė dėl to, kad prasilenkia su valstybės įsipareigojimais, aiškiai apibrėžtais trejų metų apmokestinimo plane, kuris pernai buvo pateiktas Akcizų įstatymo lydinčiajame rašte.

Dokumente buvo numatyta, kaip konkrečiai turėtų būti didinami mokesčiai tabako gaminiams. Įgyvendinant planą akcizas kaitinamojo tabako gaminiams kasmet turėjo didėti po 15 procentų.

Kai Finansų ministerijos pasiūlymas buvo pristatytas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, komiteto narė Rasa Budbergytė iš karto pažėrė kritikos: „Norėdama surinkti 6 milijonus eurų Vyriausybė griauna pasitikėjimą bei partnerystę ir atsisako įsipareigojimų.“ Socialdemokratės nuomone, ministerija galėtų pateikti ir kitokių pasiūlymų, kaip papildyti valstybės biudžetą.

Lietuva – kontrabandos lyderė

Alternatyvų pasiūlymą Seimui pateikę liberalai teigia, kad staigus akcizo šuolis sukels neigiamų padarinių.

Todėl jie siūlo kitąmet kaitinamojo tabako produktams taikyti anksčiau nustatytą akcizo dydį – 78,5 euro už kilogramą.

Parlamentarų grupė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje akcizinių prekių įperkamumas ir taip yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl Lietuvoje klesti prekyba nelegaliais tabako gaminiais ir auga kontrabandos srautas.

Šįmet kontrabandinių rūkalų Lietuvoje aptikta triskart daugiau nei tuo pat metu praėjusiais metais (vertė siekia 11 mln. eurų).

Lietuva yra Baltijos valstybių lyderė pagal kontrabandą.

„Nielsen“ rinkos tyrimų agentūros duomenimis, šiemet 19,3 proc. tabako gaminių yra perkama šešėlinėje rinkoje, taip nesumokant akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių, o produkcijos kokybė neužtikrinama.

Akcizo mokestis tabako gaminiams mūsų šalyje yra didesnis negu Latvijoje ir Estijoje.

Anot liberalų, staigus akcizų didinimas naują alternatyvą tradicinėms cigaretėms stums į šešėlį ir didins kontrabandos mastą.

Papurtytų vartotojų kišenes

Jeigu Seimas priimtų įstatymo pataisas pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, kitąmet akcizas siektų 113,2 euro už kilogramą, o kaitinamojo tabako gaminių kainos kovo 1 d. paaugtų mažiausiai dešimtadaliu.

Pokyčius pajustų maždaug 100 tūkst. kaitinamojo tabako produktų vartotojų.

Lapkritį atlikta jų apklausa, kurioje dalyvavo 12 tūkst. respondentų, parodė, kad, dėl didesnio akcizo pakelio kainai reikšmingai padidėjus, kone pusė kaitinamąjį tabaką naudojančių respondentų imtų ieškoti, kur galima pigiau įsigyti produktų – kaimyninėse šalyse ar šešėlinėje rinkoje.

Estijoje kaitinamojo tabako akcizas nuo sausio sieks 89 eurus, Lenkijoje – 68 eurus, Latvijoje – 75 eurus, o Baltarusijoje – 51 eurą už kilogramą.

Per diskusijas Seime liberalė Aušrinė Armonaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Baltarusijoje pakelis kaitinamojo tabako kainuoja šiek tiek daugiau nei eurą, Lenkijoje – daugiau nei Baltarusijoje, bet vis tiek pigiau negu Lietuvoje.

Siunčia neigiamą signalą

Diskusijose dėl įstatymo pataisų dalyvavusi asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikino, jog šiuo metu Seimas turi pasirinkti vieną iš dviejų skirtingų kelių – laikytis ilgalaikių valstybės įsipareigojimų ir leisti verslui vykdyti užsibrėžtus planus ar sulaužyti susitarimus ir sudrebinti verslą staigiais pokyčiais, kurių padariniai būtų neprognozuojami.

„Seimą pasiekęs Finansų ministerijos pasiūlymas siunčia neigiamą signalą verslui ir užsienio investuotojams, nes mokestinė aplinka Lietuvoje tampa dar labiau nenuspėjama, o pasirengti drastiškiems pokyčiams nesuteikiama laiko“, – teigė R.Skyrienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.