„Suvokiame, kad šis projektas – ypatingos svarbos. Per kitą savaitę tikimės gauti visus reikiamus atsakymus ir priimti sprendimą, kuris yra strategiškai svarbus Lietuvai. Tačiau matome, kad pirkimo būdas – neefektyvus, kita vertus – pradėti naujus pirkimus reiškia, kad mes tikrai negalėsime gauti ES lėšų. Nors ir dabar, kaip pažymėta audite, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) gali ir negauti“, – sakė ministras ir pridūrė, kad jis neturi tikslo iš naujo organizuoti konkurso.
Anot ministro, šiems metams LG skirtos valstybės investicijų programos lėšos beveik nepanaudotos. Iš viso 2019-iesiems buvo skirta 38,3 mln. eurų, o per devynis mėnesius, pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, tebuvo panaudota 2 mln. eurų. „Šiemet geriausiu atveju bus panaudota 7,7 mln. eurų. Dėl to Finansų ministerijai teko grąžinti 14 mln. eurų“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pristatydamas geležinkelio elektrifikavimo projekto vidaus audito pirmines išvadas ir ES lėšų panaudojimą.
Konkurso dalis sudaro Vilniaus mazgas, ruožas nuo Kaišiadorių iki Radviliškio ir nuo Radviliškio iki Klaipėdos. Susisiekimo ministerijai pradėjus vadovauti J.Narkevičiui, jis inicijavo konkurso procedūrų auditą.
„Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas galėjo būti pradėtas įgyvendinti, nes projektavimo paslaugos jau buvo nupirktos. Tačiau, nusprendus sujungti visus tris etapus, šio projekto įgyvendinimas pradėtas iš naujo“, – audito išvadas komentavo ministras.
Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.
Pristatydamas audito išvadas ministras kalbėjo apie tai, kad galėjo būti dvigubai apmokama už projektavimo paslaugas, o 380 tūkst. eurų, kurie buvo skirti konsultantų paslaugoms pirkti, galėjo būti sutaupyti, nes tuos darbus galėjo padaryti patys LG darbuotojai.
LG skelbtą elektrifikavimo konkursą lapkritį laimėjo „Elecnor“ kartu su partnere „Instalaciones Inabensa“, pasiūliusios 363 mln. eurų kainą. Ruožo Kaišiadorys- Klaipėda darbų vertė sieks 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo – 52 mln. eurų.
J.Narkevičius kaip LG akcininkas turi pritarti 363 mln. eurų vertės LG ir Ispanijos „Elecnor“ vadovaujamo konsorciumo sutarties pasirašymui.
Atremia ministro kritiką
Susisiekimo ministrui pareiškus, kad „Lietuvos geležinkelių“ rengtas geležinkelių elektrifikavimo konkursas buvo neefektyvus, bendrovės vadovas sakė, jog visi sprendimai buvo priimti remiantis rimtais argumentais.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad trijų dalių projektą sujungus į vieną buvo galima užtikrinti mažesnę darbų kainą.
„Pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, lyginant su panašiais projektais kitose Europos šalyse. Jau konkurso pradžioje skelbėme, kad ieškome ekonomiškai naudingiausio, o ne pigiausio varianto“, – komentare naujienų agentūrai BNS teigė M.Bartuška.
Anot jo, elektrifikavimo darbus būtina atlikti iš karto visame ruože, o ne dalimis.
„Elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas, nes lokomotyvų vidury kelio nepakeisi iš elektrinio į dyzelinį. Taigi, konkurencinį pranašumą turime tik elektrifikavę visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje“, – pabrėžė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Nespėlioja dėl lėšų panaudojimo
Aplinkos ministrui valstiečiui Kęstučiui Mažeikai maždaug 360 mln. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas kelia abejonių. Finansų ministras Vilius Šapoka neprognozuoja, kur galėtų būti panaudota 200 mln. eurų europinės paramos, jeigu konkursas būtų nutrauktas.
„Ekspromtu nespėliosiu, kur galėtų būti nukreiptos lėšos, jeigu taip atsitiktų. Reikia sulaukti galutinių sprendimų ir tik tuomet imsimės spręsti“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino V.Šapoka, atsakydamas į liberalo Simono Gentvilo klausimą, kur lėšos būtų nukreiptos, jeigu konkursas būtų nutrauktas.
„Visuomet valdydami riziką, peržiūrėdami srautus ir kaip sekasi įgyvendinti projektus, vertiname rizikas ir tas lėšas, kiek leidžia europiniai apribojimai, periodiškai perskirstome“, – kalbėjo finansų ministras.
K.Mažeika sakė, kad elektrifikavimo konkursas jam sukėlė „abejonių ir klausimų“, visų pirma – dėl vertės, taip pat dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio.
„Jis yra ilgesnis nei galimybė panaudoti ES lėšas. Reiškia, išlipa iš bet kokių rėmų, kurie apriboja ES pinigų įsisavinimą“, – aiškino valstiečių deleguotas ministras.
„Pati projekto vertė, kuri iš pradžių buvo numatyta 250 mln. eurų, vėliau išaugo iki 360 mln. eurų“, – teigė K.Mažeika.
Pasisakė už ministrą
Primename, kad dieną prieš paskelbiant audito išvadas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis pranešė, jog partijos deleguotas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikavimo konkurso laimėtojo.
V.Tomaševskis abejojo konkurso rezultatais ir pabrėžė, kad konkursą laimėjusi Ispanijos „Elecnor“ pasiūlė 40 mln. eurų didesnę kainą nei antrą vietą užėmusi kita Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“.
V. Tomaševskio pateiktose tarpinėse audito ataskaitos įžvalgose buvo rašoma, kad nauja LG vadovybė pakeitė projekto įgyvendinimo būdą – ji tam pačiam rangovui ketina patikėti ir projektavimą, ir rangą – o tai turėjo įtakos vėlavimui ir paraiškų pateikimo termino atidėliojimui. Dėl to konkurso procedūros pailgėjo nuo planuotų 6 mėnesių iki 2 metų. Jose, be to, teigiama, kad yra grėsmė nespėti panaudoti maždaug 200 mln. eurų ES paramos. Norint gauti paramą, visos sutartys turi būti pasirašytos iki 2020 metų pabaigos, o darbai užbaigti iki 2023 metų rugsėjo, kad iki spalio 1 dienos būtų pateikti galutiniai mokėjimų prašymai.
Tuo metu pagal atnaujintą grafiką geležinkeliai projektą esą numato baigti iki 2024 metų rugsėjo. „Tai reiškia, kad projektai nebus galimi finansuoti ES fondų lėšomis“, – rašoma įžvalgose.
Gali norėti verslas
Seimo „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius spalį BNS sakė, jog elektrifikavimo konkurso išskaidymo į dalis norėtų verslas.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ketvirtadienį svarstys, ar laimėtojas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, trečiadienį Seimo ekonomikos komitete pranešė LG generalinis direktorius Mantas Bartuška. Antroje vietoje likusi Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė darbus atlikti už 323 mln. eurų.
Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot LG, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur tokie keliai sudaro 52,7 procento.
