Kaimynai Lenkijoje pavydžiai žiūri į provincialus – gyvena taip patogiai, kad pravardžiuoja kuveitiečiais

Stambios įmonės ir verslūs žmonės yra savivaldos klestėjimo pagrindas. Bent jau Lenkijoje, kurioje vienos seniūnijos skursta, o kitos gyvena puikiai.

Lenkijoje kai kurios seniūnijos gyvenimo kokybe gerokai lenkia kitas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkijoje kai kurios seniūnijos gyvenimo kokybe gerokai lenkia kitas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Turtingas gyvenimas irgi turi savo kainą, nes Lenkijos Kleščuvo ir Žošnios seniūnijas dosniai peni mokesčiai, kuriuos atseikėja didžiausios Europoje, tačiau aplinką itin teršiančios akmens anglių elektrinės, esančios Belchatuve.<br>„Scanpix“ nuotr.
Turtingas gyvenimas irgi turi savo kainą, nes Lenkijos Kleščuvo ir Žošnios seniūnijas dosniai peni mokesčiai, kuriuos atseikėja didžiausios Europoje, tačiau aplinką itin teršiančios akmens anglių elektrinės, esančios Belchatuve.<br>„Scanpix“ nuotr.
Visi moksleiviai Kleščuvo kas mėnesį gauna 500 zlotų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Visi moksleiviai Kleščuvo kas mėnesį gauna 500 zlotų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai LR, Varšuva

2019-12-09 13:30

Kleščuve surenkamos mokesčių įplaukos yra keliasdešimt kartų didesnės negu vargingiausia vadinamoje Potok Gurnų seniūnijoje.

Vienam pirmosios gyventojui pernai teko vidutiniškai 31 tūkst. zlotų (7,2 tūkst. eurų), antrosios – vos 455 zlotai (106 eurai).

Lyderius pradėjo vytis

Tokius duomenis paskelbė Lenkijos finansų ministerija, pateikusi ataskaitą apie tai, kokias pajamas iš mokesčių surenka visos šalies seniūnijos.

Šalyje jų yra daugiau nei 2,4 tūkstančio, tačiau jau beveik dvidešimt metų pagal surenkamų mokesčių vienam gyventojui dydį niekas neprilygsta Kleščuvui.

Tiesa, prieš keliolika metų antrą pagal turtingumą Žošnios seniūniją Kleščuvas pagal pajamas lenkė penkiskart, o dabar – jau tik tris kartus.

Įdomu tai, kad tik dvi iš dešimties turtingiausių seniūnijų savo sėkmę grindžia pačių gyventojų verslumu. Kitoms aštuonioms turtus krauna mokesčiai, kuriuos moka seniūnijos teritorijoje įsikūrusios didžiosios valstybinės ar privačios įmonės.

Tas pats Kleščuvas už klestėjimą turi būti dėkingas šalia veikiančiai Belchatuvo elektrinei ir anglių kasyklai.

Žošniai solidžias įplaukas irgi užtikrina Belchatuvo anglių kasyklos mokami mokesčiai bei pajamos, gaunamos iš Belchatuvo elektrinės už tai, kad seniūnijos teritorijoje sandėliuojamos anglys ir pelenai.

Pinigus neša verslas

Į turtingiausių seniūnijų dešimtuką įeinančios Ježmanovos ir Polkovicių seniūnijos biudžetus pildo mokesčiais, gaunamais iš šalia veikiančios valstybinės brangiųjų bei retųjų metalų kasybos įmonės KGHM. Mielniko seniūnijai turtus krauna vienintelė šalyje veikianti kreidos kasykla. Vroclavo miesto prieigose esančios Kobežycės tapo trečia pagal turtingumą seniūnija po to, kai jos teritorijoje susitelkė visi didieji prekybos centrai.

Suchy Leso bei Kampinoso seniūnijos klestėti ėmė įvairiomis nuolaidomis priviliojusios pas save įsikurti didžiausias šalies lizingo bendroves.

Tiktai Revalo ir Nadažyno seniūnijos savo turtingumą grindžia pačių gyventojų veiklumu. Abi seniūnijos surenka daug mokesčių iš jose įsikūrusių daugybės restoranų ir viešbutukų: pirmoji – iš veikiančių pajūryje, o antroji – šalia Varšuvos–Katovicių autostrados.

Visos turtingiausios seniūnijos pasižymi dar ir tuo, kad jose yra nedaug gyventojų. Antai Kleščuve gyvena tik 6 tūkst., o Žošnioje – 5 tūkst. žmonių.

Praminė Lenkijos Kuveitu

Visa šalis vis dėlto su pavydu žiūri į Kleščuvo gyventojus, kuriuos bulvarinė spauda praminė kuveitiečiais.

Čia kiekvienam darbą praradusiam seniūnijos gyventojui skiriama 23 tūkst. zlotų (5,35 tūkst. eurų) verslui pradėti ir dar ištisus metus kas mėnesį mokama 2,1 tūkst. zlotų (488 eurų) pašalpą. Be to, prie valstybės naujagimiui skiriamų tūkstančio zlotų pridedama dar 4 tūkst., todėl šeima iškart praturtėja 5 tūkst. zlotų (1163 eurais).

Visi moksleiviai čia kas mėnesį gauna 500 zlotų (116 eurų) pašalpą, o už gerus pusmečio pažymius yra premijuojami 1,3 arba 3,2 tūkst. zlotų (atitinkamai 302 ir 604 eurų) priedu.

Seniūnijoje veikia 11 milijonų zlotų (2,56 mln. eurų) kainavęs vandens pramogų parkas, į kurį vaikai įleidžiami nemokamai, o suaugusieji veltui gali pliuškentis aštuonis kartus per mėnesį.

Apie tokias pramogas vien pasvajoti gali mažiausias įplaukas surenkančių seniūnijų gyventojai. Pastarajame sąraše pokyčių beveik nevyksta – per pastaruosius keliolika metų dauguma vargingiausių vietovių taip ir liko lentelės apačioje.

Joms nesiseka privilioti turtingų investuotojų, o patiems gyventojams irgi nepavyksta imtis pelningo verslo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.