„Susitikimo metu papasakojome apie savo lūkesčius – kad bendrovės veikla turi būti nukreipta ne tik į pelno siekimą, o ir tam, kad užtikrintų ir socialinį teisingumą, vykdytų paslaugas atsižvelgiant į visuomenės poreikius“, – trečiadienį po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais sakė susisiekimo ministras J. Narkevičius.
Jis teigė, kad aptarti svarbiausi klausimai: didėjantis darbuotojų atlyginimas, kolektyvinė sutartis, kuri turėtų būti pasirašyta artimiausiu metu, vykdomos programos ir reformos.
„Dar kartą paminėjome, kad mes, kaip akcininkas, tiesiogiai nesikišame į administracinį procesą, neprimetame naujai veikiančiai valdybai arba senai valdybai, kokių imtis veiksmų, tačiau kalbame apie tai, kad mūsų lūkesčiai yra orientuoti socialiai.
Manau, kad ir valdyba bendraus su darbuotojais ir sieks, kad tie pradėti projektai (mobilaus laiškininko ir skyrių reorganizavimo), turėtų vykti dialogo būdu, turėtų būti tobulinami – kad laiškininkai turėtų geras socialines garantijas, bet ir kad paslauga būtų prieinama visiems asmenims regionuose“, – kalbėjo J.Narkevičius.
Tuo metu Lietuvos pašto profesinės sąjungos pirmininkas Svajūnas Andriulis džiaugėsi, kad susisiekimo ministras greitai sureagavo į profsąjungų kvietimą.
„Patys inicijavome susitikimą, norėjome išgirsti akcininko lūkesčius, nes darbuotojams buvo aktualu, ar ir kaip jie keičiasi“, – kalbėjo S.Andriulis.
Jis teigė paprašęs, kad tokie susitikimai vyktų kartą per pusmetį, kad juose dalyvautų ir administracijos atstovai.
„Išgirdome aiškią akcininko viziją, kad įmonė turi ne tik turi būti pelninga, bet atsižvelgti ir į bendruomenių poreikius, kad paslauga būtų prieinama ir darbo sąlygos būtų patenkinamos“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.
Išskyrė darbuotojų problemas
Antradienį J.Narkevičius teigė, kad įmonė turėtų vengti skubotų sprendimų dėl darbuotojų atleidimo.
Lietuvos pašto profesinės sąjungos pirmininkas S.Andriulis portalui lrytas.lt teigė, kad susitikimo metu J.Narkevičiui iškeltos pagrindinės Lietuvos pašto darbuotojų problemos: laiškininkų šešių darbo dienų savaitė, jų darbo sąlygos ir užmokestis, centralizavimas bei paštų uždarymai. Taip pat teikiami pasiūlymai, kaip šias problemas būtų galima išspręsti.
„Darbuotojai dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio imtinai – nepailsi, negali savo laiko skirti asmeniniam gyvenimui. Darbuotojai nori penkių darbo dienų savaitės“, – kalbėjo S.Andriulis.
S.Andriulis pasakojo, kad laiškininkai dažnai naudoja savo automobilius darbo funkcijoms atlikti, tačiau suma, atlyginama už nuosavo automobilio naudojimą, laiškininkų netenkina.
Atkreiptinamas dėmesys ir į siuntų svorius, darbuotojų krūvį, nesuremontuotus paštų pastatus.
Pasak S.Andriulio, darbuotojams reikalingas aiškumas ir dėl Lietuvos pašto mobilaus laiškininko programos, dėl kurios planuojama atleisti 120 pašto darbuotojų. Atleidimai susiję su etatų stambinimu – etatai turi būti ne mažesni negu 0,8, darbuotojai turi turėti vairuotojo pažymėjimą ir praeiti numatytą atranką.
Profesinės sąjungos pirmininkas tikino iš esmės programą vertinantis teigiamai, tačiau į problemą ministerijoms siūlo pažvelgti plačiau – kad paštas galutinai neišnyktų iš kaimo.
„Suprantame, kad administracija turi imtis veiklos centralizavimo, nes kai kur kaimo paštai dirba tik vieną ar dvi valandas. Reikia peržiūrėti apylinkes, nes siuntų kiekiai mažėja.
Tačiau suprantame ir darbuotojus, kurie Lietuvos pašte atidirbo 20–30 metų, o dabar juos atleidinėja“, – kalbėjo S.Andriulis.
Ministrui jis siūlo svarstyti įvairias galimybes – apie pašto skyrius bibliotekose, taip pat apie laiškininkus, bendradarbiaujančius su socialiniais darbuotojais.
