„Šis susitarimas yra pirmas žingsnis link dviejų labai skirtingų sistemų integracijos. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų naudingas abiem šalims“, – pažymėjo jis interviu televizijos kanalui CBS.
Anot naujienų agentūros BNS, susitarimą R.Lighthizeris pavadino išskirtiniu, tačiau pripažino, kad visos problemos tarp dviejų didžiausių pasaulio ūkių juo neišsprendžiamos.
Praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Pekinas ir Vašingtonas susitarė dėl prekybos susitarimo, taip susilpnindami tvyrojusią tarp šalių įtampą, Kinija paskelbė sąrašą JAV chemikalų, kuriems bus netaikomi importo muitai. Tarp jų – tam tikrų rūšių pramoniniai klijai, pramoniniai polimerai ir parafinas, naudojami kosmetikos gamyboje ir maiste.
Remiantis Valstybės tarybos muitų komisijos pranešimu, išimtys galios nuo gruodžio 26 dienos iki kitų metų gruodžio 25 dienos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarpinį mini sandorį vadina triumfu, o jo priešininkai – kapituliacija. Kinai reikšmingai tyli.
Susitarimas paskelbtas, tačiau dar nepasirašytas – šalys tikisi tą padaryti sausį. Reikia pažymėti, kad panašūs susitarimai tarp Kinijos ir JAV ne sykį paskutinę akimirką žlugdavo.
Konkrečios susitarimo detalės žinomos tik iš amerikiečių pusės. Jie tvirtina, kad Pekinas pažadėjo per artimiausius dvejus metus amerikietiškoms prekėms ir paslaugoms pirkti skirti 200 mlrd. JAV dolerių daugiau nei numatyta 2017 m. susitarime.
Atsakydamos į tai JAV pažadėjo sumažinti kiniškoms importinėms prekėms muitų mokesčius ir susilaikė nuo naujų – 160 mlrd. JAV dolerių vertės per metus – įvedimo gruodžio 15-ąją.
25 proc. tarifas 250 mlrd. JAV dolerių vertės importui vis dėlto liks galioti.
Mini sandoris turėtų sumažinti milžinišką JAV prekybos su Kinija deficitą, nes taip būtų sušvelninta viena konflikto priežasčių.
Deja, svarbiausi ginčytini klausimai taip ir liko neišspręsti.
Kinija savo ruožtu tepateikė miglotus įsipareigojimus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, atsisakymo manipuliuoti valiutų kursu ir finansinių paslaugų rinkos liberalizavimo.
Esminės problemos – amerikietiškų technologijų vagystė ir Pekino subsidijos kinų kompanijoms – liko užribyje. O tai garantuoja, kad prekybos karai ir toliau tęsis.
Paliaubų sąlygos
Užėmęs prezidento postą D.Trumpas įplieskė prekybos karus su visomis pagrindinėmis JAV partnerėmis: Šiaurės Amerikos kaimynėmis, ES ir Kinija. Kaip suskaičiavo Tarptautinis valiutos fondas, tai visai pasaulio ekonomikai jau atsiėjo 700 mlrd. JAV dolerių.
Už tai paliaubas prekybos kare su Kinija D.Trumpas palydėjo serija įrašų apie triumfą tviteryje.
JAV prezidentas pranešė, kad iš sutartų 200 mlrd. JAV dolerių, už kuriuos Kinija įsipareigojo papildomai nupirkti amerikietiškų prekių ir paslaugų, pusė sumos bus atriekta žemės ūkio produkcijai įsigyti. JAV žemdirbiai labiau nei kiti kenčia dėl kinų įvestų muitų. Ir net jei valstybė jiems nuostolius dengia subsidijomis iš biudžeto, ūkininkai skundžiasi tuo, kad jie praranda pardavimų rinkas, kuriose įsitvirtinti buvo skirta metų metai.
Kinai patvirtino, kad iš tiesų įsipareigoja daugiau pirkti kviečių, ryžių, kukurūzų, tačiau leido suprasti, jog nesiruošia permokėti: pirks tik dabartinėmis pasaulinėmis kainomis, tik tuomet, kai jiems reikės, o jei ras kur pigiau – nesiskųskite. Jokių konkrečių sutarčių nesudaryta, be to, kinų pareigūnai atsisakė įvardinti bet kokius tikslius skaičius.
50 mlrd. JAV dolerių per metus žemdirbiams iš jau minėtų 200 mlrd. JAV dolerių D.Trumpas pats pažadėjo žemdirbiams šį spalį. Ir nors prezidentas nusiteikęs itin optimistiškai, netgi jo pavaldiniai sako, kad šalies vadovas džiaugiasi per anksti.
Iki įsiplieskiant prekybos karui Kinija per metus JAV žemdirbių produkcijai pirkti išleisdavo 24 mlrd. JAV dolerių. JAV prekybos atstovas R.Lighthizeris, kalbėdamas apie pirmojo etapo prekybos susitarimą, sakė, jog buvo kalbėta apie šios sumos padidinimą 16 mlrd. JAV dolerių. Anot vieno iš griežtos prekybos politikos ideologų R.Lighthizerio, Kinija pažadėjo labai pasistengti surasti dar 5 mlrd. per metus. Tad turi būti kalbama apie 45 mlrd. JAV dolerių geriausiu atveju, jokiu būdu ne 50 mlrd. JAV dolerių, kuriuos mini D.Trumpas.
Besąlygiška kapituliacija
Netgi tuo atveju, jei 50 mlrd. JAV dolerių materializuosis, JAV kompensuos vos dalį netekimo, kurį patiria dėl prekybos karo. Tačiau prie pagrindinio tikslo – gauti naudos – nepriartės.
D.Trumpo oponentai iš demokratų stovyklos nors ir sveikina protekcionizmą ir konfrontaciją su Kinija, tačiau mano, kad prezidentas neturi nei strategijos, nei gebėjimų prekybos kare užimti ne gynybinę, o puolamąją poziciją.
„Sandoris su Kinija – tarsi besąlygiška kapituliacija, – rašė senatorius demokratas Chrisas Murphy. – Dėl prekybos karo JAV praras 300 tūkst. darbo vietų. Mainais į tai Kinija prisiėmė nulį tvirtų įsipareigojimų įgyvendinti struktūrines reformas. Visiška nesėkmė“.
Senatorius suskaičiavo: JAV žemdirbiai iš susitarimo gaus 29 mlrd. JAV dolerių, kai jų nuostoliai – 11 mlrd. JAV dolerių, o kompensacijoms žemdirbiams iš mokesčių mokėtojų kišenės skirta 28 mlrd. JAV dolerių.
„Vadinasi, mūsų nuostoliai/išlaidos – 39 mlrd. JAV dolerių. Pajamos – 29 mlrd. JAV dolerių. Puikus rezultatas!“, – ironizavo senatorius.
Demokratai gali kritikuoti respublikonų taktiką, tačiau jų tikslais neabejoja: priversti Pekiną sulyginti žaidimo taisykles savo milžiniškoje vidaus rinkoje ir nutraukti intelektinės nuosavybės vagystes, rašo bbc.com.
Be viso to JAV praras technologinį ir ekonominį pranašumą pasaulyje. Tuo tiki abi šalys. O tai garantuoja konflikto tęstinumą nepaisant to, kaip besibaigtų 2020 m. vyksiantys rinkimai į JAV prezidento postą.
Kaip pažymi naujienų agentūra „Bloomberg“, per D.Trumpo valdymo laiką Kinijos kaip priešo įvaizdis amerikiečių sąmonėje sustiprėjo. Nė vienas iš demokratų kandidatų į prezidentus nė neužsiminė apie ketinimus atšaukti muitus kinų prekėms pergalės atveju.
Bus labai sunku
Pirmojo etapo mini susitarimas davė atokvėpį, tačiau didžiajame prekybos karo paveiksle nieko nepakeitė, nes nepasiūlė labiausiai ginčytinų klausimų sprendimo. Kol Vašingtonas nepasieks, kad Kinija įgyvendintų struktūrines reformas, antrojo sutarties etapo ir sėkmingos prekybos karo baigties tikėtis neverta.
Kinai skaičiuoja nuostolius, jų ekonomika lėtėja. Tačiau iki šiol jie nepadarė nė vienos rimtos nuolaidos, priešingai – demonstravo pasiryžimą kentėti. Mažai kas tiki, kad galimos JAV valdžios pasikeitimo akivaizdoje Pekinas ims vykdyti didžiulius pokyčius, kurie išeis į naudą D.Trumpui. Ir Baltieji rūmai nesiginčija, kad kelias nuo paliaubų iki taikos bus labai keblus.
„Bus labai sunku, – būsimą derybų etapą apibūdino R.Lighthizeris. – Mūsų skirtingos sistemos. Teks ieškoti būdo, kaip jas integruoti taip, jog JAV gautų didesnę naudą nei dabar“.
Trapi ne tik būsimos taikos viltis, bet ir dabartinės paliaubos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad Pekino ir Vašingtono tikslai iš pagrindų skiriasi ir, labai tikėtina, nesuderinami, todėl bet koks sandoris bus laikinas.
