„Pirmąkart dviejų valstybių istorijoje jų dujų sistemos sujungtos ir yra galimybė pumpuoti dujas abiem kryptimis“, – skelbė Estijos „Elering“, viena iš dviejų šio projekto dalininkių.
Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ gruodį išplatintame pranešime akcentuota, jog „Balticconnector“ turės teigiamą poveikį visų keturių valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos – rinkos plėtrai, o padidėjusi konkurencija skatins labiau suvienodinti dujų kainas regione.
Nuo 2020-ųjų, pagal Estijos, Latvijos ir Suomijos pasirašytą sutartį, dujos tarp šių trijų valstybių tekės be papildomų išlaidų, o nutiesus Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį GIPL, smarkiai sumažės Rusijos tiekėjo „Gazprom“ įtaka Baltijos šalių rinkai, susiformuos sąlygos laisvai konkurencijai bei kainų mažėjimui.
Susiję straipsniai
„Balticconnector“ ilgis – 150 kilometrų, iš jų jūrinės dalies – 77 kilometrai, antžeminės dalies Estijoje – 55 kilometrai, Suomijoje – 21 kilometras.
„Balticconnector“ pralaidumas pradiniame veiklos etape – iki 2,5 mln. kubinių metrų dujų per parą, projektinis pralaidumas – 7,2 mln. kubų per parą.
Dujotiekis kainavo 300 mln. eurų. Iš jų 206 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, likusią sumą – dvi projekto dalininkės: „Elering“ ir Suomijos „Baltic Connector“.