Vartais į Kauno miestą vadinamame Savanorių prospekte ilgus metus plytėjo bjauri piktžaizdė – sovietmečiu pastatytas ir ilgainiui vis labiau apleistas „Kalniečių“ prekybos centras.
Neseniai vieną jo dalį įsigijo nauji savininkai – bendrovė Vakarų Baltijos korporacija, elektroniniame aukcione už objektą sumokėjusi 1,8 mln. eurų.
Šiame pastate dirbę smulkieji verslininkai papasakojo apie paskutines savo darbo dienas griūvančiame prekybos centre. Greta – antrajame „Kalniečių“ prekybos centro korpuse ir turgavietėje įsikūrę verslūs kauniečiai – apie tai, kokie yra jų lūkesčiai ir baimės, susijusios su laukiančia nauja kaimynyste.
Architektūros tyrinėtojų nuomone, šis pastatas buvo unikalus tuo, kad kaip prekybos centro jo planas buvo nestandartinis, bet saugoti ilgus metus merdinčio pastato vientisumo prasmės nebuvo.
Naujieji pastato savininkai aiškino kol kas dar svarstantys, kaip elgtis su pirkiniu.
Įspėja apie pavojų gyvybei
Savanorių prospekte 1981–1988 metais iškilo tuo metu modernus prekybos centras „Kalniečiai“. Praėjusio amžiaus pabaigoje atsiradus galimybei privatizuoti turtą šį iš dviejų korpusų sukomponuotą pastatą dalimis įsigijo ne vienas verslininkas.
Pirmąjį jo korpusą, esantį prie pat Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės, ėmė valdyti keli verslininkai. 2008 metais šis korpusas buvo atnaujintas, bet atgimti prekybos centrui nepavyko.
Pernai buvo iškelta bankroto byla, paskutiniai pastate dirbę verslininkai iš jo išsikraustė 2019 metų vasarą, o objektas parduotas aukcione.
Dabar statinys stovi aptvertas segmentine tvora. Jo durys užrakintos, ant fasado kabo grėsmingi skelbimai, kad eiti į vidų draudžiama, tai pavojinga gyvybei.
Matyti, kad čia karaliauja tik balandžiai ir katės, bet ir jiems vaiduoklyje nėra gera, nes prie tvoros voliojasi kritusių gyvūnų palaikai, aplink plyti netvarka ir nešvara.
Išsikraustė į gretimas patalpas
Kitokia situacija yra greta stovinčiame antrajame „Kalniečių“ prekybos centro korpuse. Jį nuo pirmojo skiria praėjimas tarp namų ir laiptai.
Nors antrosios prekybos centro dalies fasadas taip pat netviska naujumu, tarp skirtinguose aukščiuose esančių atskirų patalpų vedantys laiptai paklypę, čia gyvenimas nėra sustojęs.
Į šį korpusą iš pirmojo, dabar jau nupirkto naujų savininkų, atsikraustė kai kurie smulkieji verslininkai. Viena jų – ir siuvėja Beata Bervingienė.
Moteris pasakojo, kad nedideles siuvyklos patalpas pirmajame „Kalniečių“ prekybos centro korpuse nuomojosi ne vienus metus.
„Apie 2000-uosius ten dar dirbo įvairūs verslininkai, veikė parduotuvės, barai, paslaugas teikė amatininkai. Bet pamažu visi kėlėsi kitur, nes sąlygos dirbti nebuvo geros, patalpos buvo gana šaltos“, – prisiminė moteris.
Prieš dvejus metus žiemą siuvėja iš patalpų savininko gavo žinią, kad už nuomą ir paslaugas turės sumokėti tūkstantį eurų.
„Tokia suma man, siuvėjai, neįsivaizduojama. Derėjausi ir pagaliau pavyko kainą sumažinti iki 600“, – neslėpė kaunietė.
Pastatas pradėjo irti
Solidi suma, kurios buvo prašoma, moterį paskatino ieškoti kitų patalpų. Netrukus ji išsikraustė į gretimą prekybos centro korpusą.
„Tai padariau pačiu laiku. Po metų visi, kurie dar dirbo pirmajame korpuse, staiga turėjo persikraustyti į pirmąjį jo aukštą, nes paaiškėjo, kad statinio konstrukcijos nebesaugios, griuvo kažkokios sijos. Po 4 savaičių beveik visi nuomininkai patalpas iš viso paliko“, – prisiminė siuvėja.
Dabar ji patenkinta nauja darbo vieta, nes klientų iš gretimų daugiabučių ir įstaigų nestinga.
Šiame senojo prekybos centro korpuse galima užtikti įvairiausias paslaugas teikiančių verslininkų, įsikūrę net Jehovos liudytojai.
Norėtų atnaujinti fasadą
„Kalniečių“ prekybos centro antrojo korpuso patalpas valdo 10 savininkų. Viena jų – Rimantė Puišienė.
Verslininkė šiame statinyje kirpyklą įkūrė dar prieš 30 metų, vėliau įsigijo ne tik jos, bet ir dalį kitų prekybos centro patalpų.
„Dabar man priklauso antras pagal dydį patalpų plotas – turiu ir nuomoju 400 kvadratinių metrų patalpų. Dar didesnes – 600 kvadratinių metrų patalpas – turi bendrovė Lietuvos paštas. Bet pernai rudenį pašto skyrius buvo iškraustytas į kitą vietą. Kiti prekybos centro savininkai turi po 200 ar mažiau kvadratinių metrų dydžio patalpas“, – pasakojo R.Puišienė.
Verslininkė sakė, kad laukia nesulaukia, kada Lietuvos paštas parduos savo patalpas.
„Jei nauji savininkai bus išmintingi ir sukalbami, būsime du stambiausi šio objekto valdytojai. Tada būtų galima galvoti ir apie pastato fasado renovaciją. Dabar tuo klausimu sutarti su daugiau mažesnių pastato valdytojų sudėtinga“, – sakė verslininkė.
Pasiūlymų parduoti nebuvo
R.Puišienė pasakojo, kad nors pastato fasadas nėra patrauklus, vidaus patalpas savininkai prižiūri.
„Turime vieną ūkvedį, kuris rūpinasi tvarka, švara, šildymu. Patalpos remontuojamos, perdažomos. Aš savo valdose sudėjau naujas grindis, langus, atnaujinau sienas, stogą. Kiti taip pat nėra apsileidę“, – jaukią ir švarią savo kirpyklą rodė moteris.
Verslininkė sakė, kad apšnerkšta pastato vaiduoklio kaimynystė nėra maloni.
„Ši vieta yra tarsi vartai į Kauną. Apleistas prekybos centras atrodė labai nemaloniai. Susitarti dėl bendrų tvarkymosi darbų su ankstesniais jo savininkais nepavykdavo. Puiku, kad pagaliau situacija pasikeis, o kad keisis, tikiu, nes nauji savininkai, atrodo, patikima bendrovė“, – sakė R.Puišienė.
Verslininkė tikino, kad nei ji, nei kiti „Kalniečių“ prekybos centro antrojo korpuso savininkai jokių pasiūlymų kam nors parduoti savo turtą nėra sulaukę.
„Gyvenimas parodys, jei pasiūlymas būtų labai viliojantis, gal savo turtą ir parduotume, bet kol kas niekas nieko nesiūlė“, – sakė verslininkė.
Laukia, kas bus toliau
„Kalniečių“ prekybos centro antrajame korpuse dirbantys verslininkai dėl savo ateities bent kol kas yra ramūs, tačiau greta esančiame turguje nuotaikos prieštaringos.
Dideliame paviljone prekiaujama įvairiais maisto ir žemės ūkio produktais, gėlėmis, teikiamos įvairios smulkios paslaugos. Pardavėjai ir pirkėjai dažniai diskutuoja ne apie prekes, o apie turgaus ateitį.
„Daugelis pirkėjų klausia, ar išliksime, ar mus užgoš naujas prekybos centras. Mums tai nežinoma, tik įtariame, jog gali būti, kad naujiesiems verslininkams reikės automobilių aikštelės, todėl mūsų likimas miglotas“, – sakė turguje dirbanti Edita.
Prie „Kalniečių“ prekybos centro gyvenantys kauniečiai taip pat nekantriai laukia pokyčių.
„Nesvarbu, kas čia bus, svarbu, kad būtų naujas gražus pastatas“, – sakė Zita Greviškienė.
Ne vienas Eigulių gyvenamojo rajono gyventojas sakė, kad jei pastatas bus nugriautas, vietoj jo iškilsiančiame naujame norėtų matyti vieno prekybos centro padalinį.
Svarsto įvairius variantus
Bendrovės Vakarų Baltijos korporacijos vadovas Aurimas Bičiūnas tikino, kad kol kas nežino, kokia bus „Kalniečių“ prekybos centro pirmojo korpuso ateitis.
„Suprantu, kad visiems – ir gyventojams, ir greta prekybos centro dirbantiems žmonėms įdomu ir gal net neramu, kas bus su mūsų pirkiniu.
Kol kas svarstome įvairius variantus, ką daryti su prekybos centru. Gal jį reikės nugriauti, gal pertvarkyti. Kiek laiko užtruks, kol priimsime sprendimus, kol kas tai pat neaišku“, – kalbėjo A.Bičiūnas.
Pasak verslininko, apie galimą plėtrą įsigyjant antrąjį „Kalniečių“ prekybos centro korpusą ir greta esančią turgavietę taip pat dar per anksti galvoti.
„Eisime žingsnis po žingsnio. Pirmiausia reikia nuspręsti, kaip elgtis su dabartiniu pirkiniu“, – sakė A.Bičiūnas.
Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė patikino, kad kol kas spendimai dėl „Kalniečių“ prekybos centro antrajame korpuse buvusio pašto skyriaus patalpų taip pat nepriimti.
Liks architektūros istorijos vadovėliuose
Architektūrologas
„Kalniečių“ prekybos centras įdomus ir unikalus tuo, kad buvo suprojektuotas kaip nedidelis miestelis. Į jį patekti buvo galima iš įvairių pusių, viduje prekybinės erdvės suskirstytos netradiciškai, įvairiuose aukščiuose, į kuriuos vedė platūs laiptai, viduje buvo įrengtas įstiklintas pasažas, dekoratyvūs kubai virš laiptinių.
Galima sakyti, kad tuo metu projekto autoriui architektui Eugenijui Miliūnui pasisekė, nes jam buvo leista fantazuoti ir eksperimentuoti. Tuo šis pastatas ir buvo vertingas.
Šio prekybos centro likimas yra besikeičiančių laikų ženklas. Jis buvo padalytas įvairiems savininkams, o jie skirtingai vertino pastato vientisumą ir einant laikui jo nebeliko. Todėl dabar šis prekybos centras architektūros istorijos vadovėliuose neabejotinai liks kaip išskirtinės prekybinės funkcijos architektūros pavyzdys.
Kadangi vientisumą pastatas jau seniai praradęs, jo saugoti tiesiog nebeįmanoma, o saugoti atskirus elementus šiuo atveju prasmės nėra.“
