Metiniame pasaulio verslo elito susitikime daugiausia dėmesio turėtų būti skirta klimato kaitos problemai. Tačiau kai kurios forume dalyvaujančios įstaigos, pasak organizacijos, nesilaiko forumo tikslo „gerinti pasaulio padėtį“.
„Greenpeace“ išnagrinėjo 24-ių iš forume dalyvaujančių bankų portfelius ir nustatė, kad jie nuo 2015 metų, kai buvo pasiektas istorinis Paryžiaus susitarimas, iškastinio kuro pramonei skyrė maždaug 1,4 trln. JAV dolerių finansavimą.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra nurodžiusi, kad norint pasaulinį šiltėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio ar mažesniu dydžiu, naftos ir dujų vartojimą iki 2030 metų reikėtų sumažinti atitinkamai 37 ir 25 procentais.
Tuo tarpu anglių vartojimas iki 2030 metų turi sumažėti dviem trečdaliais, o iki amžiaus vidurio – iki beveik nulio.
Tačiau, pasaulyje sparčiai augant energijos paklausai, išmetami anglies dioksido kiekiai kasmet didėja, o Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pirmadienį nurodė, jog iškastinio kuro bendrovės investicijoms į atsinaujinančiuosius išteklius ir toliau skiria tik 0,8 proc. savo išlaidų.
„Greenpeace International“ vadovė Jennifer Morgan pareiškė, jog finansų įstaigos prisideda prie klimato kaitos, nes finansuoja atšilimą skatinantį kurą.
„Už klimato kaitą yra atsakingas ne tik iškastinio kuro sektorius, bet ir bankai, draudikai bei pensijų fondai, ypač tie, kurie vyksta į Davosą“, – pareiškė ji naujienų agentūrai AFP.
„Šie Davoso dalyviai sako, jog palaiko Paryžiaus susitarimą, tačiau nuo jo pasirašymo į iškastinį kurą investavo 1,4 trln. JAV dolerių.“
