„Pasekmės yra gan drastiškos ir dramatiškos, žiūrint ekonomine prasme, kadangi, nustačius paukščių gripo protrūkį, visi laikomi paukščiai yra naikinami, įskaitant ir paukštienos produktus, perinius ir maistinius kiaušinius. Yra metamos didžiulės pajėgos dezinfekcijos darbams atlikti tam, kad virusas neišplistų, taip pat nustatomos apribojimo zonos“, – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Pasak jo, nustačius didelio patogeniškumo paukščių gripą komercinėje paukščių laikymo vietoje, yra brėžiamos 3 ir 10 kilometrų zonos, kuriose vykdoma totali paukštienos ir jos produktų judėjimo kontrolė, taip pat ribojimas – iš tų zonų uždraudžiama išvežti ne tik gyvus paukščius arba perinius kiaušinius, bet ir visus paukštienos produktus.
„Didžiausia grėsmė čia yra komercinėms paukščių laikymo vietoms, kurios ne tik pačios gali užsikrėsti, bet gali patekti ir į apribojimo zonas“, – sakė M. Masiulis.
Pasak jo, paukščių gripą sukelia virusas, kuriam imliausi yra kalakutai ir vištos.
„Viruso šaltinis yra laukiniai vandens paukščiai, kurie patys gali ir nesirgti, tačiau virusą sėkmingai perneša dideliais atstumais. Pagrindinis viruso patekimo kelias į šalį – su perskrendančiais laukiniais vandens paukščiais ir, žinoma, jeigu yra užkrėstas paukščių laikymo ūkis, tai yra su žmogiška veikla: transportas, skerdena, mėsa, kraikas, pašaras, vanduo“, – vardijo specialistas.
VMVT duomenimis, pastarąjį mėnesį paukščių gripo protrūkių iš viso užregistruota penkiose ES valstybėse, 19-oje paukščių ūkių ir vienas atvejis laukinėje faunoje. Šiuose ūkiuose auginti per 393 tūkst. paukščių buvo sunaikinti, o aplinkui patvirtintus protrūkių židinius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.
