„Palyginus su praeitais metais skiriamas finansavimas yra 2 proc. didesnis. Jeigu finansine išraiška – 114 mln. eurų savivaldybės galės panaudoti savo kelių reikmėms realizuoti“, – antradienį žurnalistams kalbėjo J.Narkevičius.
Nors anksčiau savivaldybės skelbė, kad finansavimas savivaldybių keliams mažės 25 – 40 proc., antradienį susisiekimo ministras pranešė, kad iš tiesų finansavimas bus dar didesnis, nei pernai. Ministro teigimu, „Buvo išplatinta darbinė informacija, kuri ir sukėlė nebūtinai ažiotažą, tačiau tam tikrus klausimus“.
„Bendra suma, skirta Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) įvykdyti nesikeičia – yra 583 mln. eurų, klausimas tik, kaip tos lėšos bus paskirstytos.
Mūsų analizės metu, kuri vyko labai intensyviai – mes vertiname ir gebėjimus atlikti tam tikrus darbus, ir bendradarbiavimą, ir poreikį – mes padarėme išvadą, kad būtent savivaldybėms bus skiriama ta didesnė suma, nes savivaldybės gali ir įsisavinti lėšas, ir realizuoti reikiamus žmonėms projektus“, – kalbėjo J.Narkevič.
Ministras pabrėžė, kad ministerija, tobulindama projektą, per kelias savaites perskirstė prioritetus ir įšaldė lėšas kitiems projektams, kuriems „metų pradžioje galbūt nereikia tiek lėšų“. Kai kurių savivaldybių vadovai nuogąstauja, kad tai gali atsiliepti dideliems projektams, pavyzdžiui, keliui Vilnius-Utena.
J.Narkevičius teigė, kad lėšos savivaldybėms bus paskirstytos proporcingai, pagal nustatytus kriterijus. Ministras taip pat pabrėžė, jog yra ir Vyriausybės nustatyti kriterijai, dėl kurių tam tikros savivaldybės sulauks papildomo 2 ar 3 proc. finansavimo padidėjimo – tai yra žiedinės, tautinių mažumų savivaldybės.
Galutinai sprendimas turėtų būti priimtas trečiadienį, kada Vyriausybė ir svarstys 2020 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą.
Įvardijo kaip nesusikalbėjimą
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius po susitikimo su ministru svarstė, kad institucijos, prieš skelbdamos informaciją, greičiausiai tarpusavyje nebuvo sutarusios dėl tikslių skaičių.
„Nesakyčiau, kad įvyko stebuklas, bet akivaizdu, kad yra šioks toks nesusikalbėjimas. Pirminė informacija, kuri buvo išplatinta viešai, savivaldai, asociacijai – ji atkeliavo iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos – tos institucijos, kuri atsakinga už visus Lietuvos kelius, už jų būklę. Todėl ji geriausiai ir žino. Tačiau suprantu, kad ta informacija arba buvo nesuderinta, arba buvo ne iki galo sutarta dėl skaičių su Susisiekimo ministerija.
Susidaro įspūdis, kad tos institucijos nesusiderino, kas yra baigtinis rezultatas, o kas yra tarpinis. Mes gavome tarpinį, aišku, išsigandome, ką radome jame – nes tai tikrai buvo gąsdinantis finansavimo savivaldybių vietiniams keliams mažėjimas.
O pasikalbėjus šiandien akivaizdu, kad situacija pasikeitė 180 laipsnių, ir nebeverta kalbėti apie mažėjimą, o labai kukliai pasidžiaugti dviejų procentų padidėjimu“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Anksčiau kalbėta, kad šiuo nutarimu savivaldybių keliams šiais metais bus skirta 64,1 mln. eurų – 40 proc. mažiau nei 2019-aisiais ir mažiausiai per pastaruosius penkerius metus.
Projekte taip pat buvo nurodyta, kad kelių finansavimas didės tik dviem – Trakų ir Vilniaus rajonų – savivaldybėms (atitinkamai 0,18 ir 0,23 proc.), tuo metu labiausiai jis mažės Panevėžio (41,1 proc.) ir Palangos miestų (30,6 proc.) savivaldybėms.
Projektą kritikuojančios mažesnių miestų savivaldybės sako, kad taip paskirstydama lėšas Vyriausybė dar labiau didina didžiųjų miestų ir regionų atskirtį.
Visa KPPP sąmata kartu su Seimo įšaldytomis lėšomis šiemet siekia 524,4 mln. eurų – 7,4 proc. mažiau nei 2019-aisiais (563,2 mln. eurų), nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame projekte.
Numatoma, kad 145 mln. eurų bus skirta valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui, Vilniaus-Klaipėdos kelio Kaune, prie „Megos“, taip pat Baltijos prospekto Klaipėdoje ir Liepkalnio sankryžos Vilniuje rekonstrukcijai.
Dar 142 mln. eurų KPPP lėšų įšaldyta Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui. Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota. 154,3 mln. eurų iš KPPP numatoma skirti valstybinės reikšmės (pernai – 259,9 mln. eurų), 71,2 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams (120 mln. eurų). Bendras finansavimas jiems mažėja 41 proc.
