Tą dieną, kai Jungtinė Karalystė (JK) galutinai pasitraukė iš Europos Sąjungos (ES), bloko oficialioji statistikos agentūra pranešė, kad 19 narių turinčios bendros valiutos zonos ekonomikos augimas per metus padidėjo 1,2 procento.
2018-aisiais šis rodiklis siekė 1,8 proc., o 2017 metais – net 2,7 procento.
Šie skaičiai pateikti praėjus savaitei po to, kai Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pateikė optimistišką artėjančios euro zonos rizikų vertinimą, sakydama, kad neapibrėžtumas dėl tarptautinės prekybos pradėjo sklaidytis dėl tvarkingo „Brexit“ bei prekybos paliaubų tarp JAV ir Kinijos.
Ketvirtą ketvirtį augimas siekė vos 0,1 proc., o tai lėmė 0,1 proc. ekonomikos augimo susitraukimas Prancūzijoje ir 0,3 proc. Italijoje. Visgi ING banko ekonomistas Bertas Colijnas teigė, kad šioks toks optimizmas yra pagrįstas.
„Atsižvelgiant į tai, kad gamybos apimčių mažėjimas jau pasiekė žemiausią lygį, įvyko kuklus fiskalinis pagerėjimas ir atsargų padidėjimas, tikėtina, kad euro zonos BVP augimas šias metais šiek tiek atsigaus“, – sakoma pranešime.
Tuo tarpu sausio mėnesį euro zonos infliacija šiek tiek padidėjo iki 1,4 proc. (nuo 1,3 proc. gruodžio mėnesį), kaip rodo analitikų, kuriuos apklausė finansų įmonė „Factset“, prognozė.
Visgi šis skaičius neatitinka ECB tikslo, kuris yra šiek tiek mažiau nei 2 proc., o konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas Reynoldsas perspėjo, kad euro zonos augimas 2020 metais greičiausiai bus „silpnesnis nei dauguma tikisi“.
„Tai pagrindžia mūsų prognozę, kad ECB galiausiai bus priverstas toliau švelninti [pinigų] politiką, galbūt antroje metų pusėje“, – pridūrė ekonomistas.
