Džiaugtis dėl įvykusio lūžio per anksti – lengvai atvykę į Lietuvą lengvai gali ir išvykti

Užfiksuota, kad dabar šalyje gyvena 2 mln. 794 tūkst. žmonių.

Ar jau įvyko lūžis ir nuo šiol Lietuva vėl ims didėti? Tai būtų pernelyg optimistinis vertinimas. Demografijos specialistų teigimu, vargu ar įmanoma ateityje išvengti gyventojų mažėjimo jau vien dėl visuomenės senėjimo, net jei emigruojančių lietuvių būtų ir mažiau nei įsikuriančių mūsų šalyje žmonių.

Vis dėlto net grynai simbolinis pernykštis gyventojų skaičiaus augimas – nebloga žinia. Juk simboliai stiprina visuomenės optimizmą.

Svarbiausia, kad pernai toliau gerėjo išvykstančių ir atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvą žmonių santykis.

Nuo 2012-ųjų dainos žodžiai „mūsų tik trys milijonai“ jau neatitiko tiesos, nes tais metais Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų ir kasmet jų sumažėdavo maždaug po 30–40 tūkst. Bet užpernai padėtis gerokai pasitaisė – neigiamas balansas sudarė jau tik 14,7 tūkst. gyventojų.

Vienų metų rodikliai gali būti nulemti ir atsitiktinių priežasčių. Bet ir pernai demografijos duomenys toliau gerėjo, taigi po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius, užuot mažėjęs, kad ir per nago juodymą, pagaliau padidėjo.

Poros metų laikotarpis dar per trumpas, kad būtų galima drąsiai vadinti demografinės padėties gerėjimą stabiliu.

Nėra jokių garantijų, kad šįmet ar kitąmet gyventojų vėl neims mažėti. Reikia įvertinti ir demografinių pokyčių struktūrą.

Statistika rodo, kad į Lietuvą gyventi pernai atvyko 40,1 tūkst., o išvyko 29,3 tūkst. žmonių, vadinasi, dėl teigiamos migracijos jų padaugėjo 10,8 tūkst., bet mirė 10,7 tūkst. daugiau gyventojų nei gimė kūdikių, todėl demografinis prieaugis – mikroskopinis.

Lyginant praėjusių ir užpraeitų metų duomenis, matyti, kad emigracija sumažėjo, nors ne itin stipriai – 9,1 proc. Iš Lietuvos išvyko 2,9 tūkst. mažiau nuolatinių gyventojų, bet vis vien tai solidus skaičius, ir jei ne smarkiai pernai padidėję atvykstančiųjų srautai, žmonių mūsų šalyje būtų toliau mažėję.

Pernai į Lietuvą atvyko net 40 proc. daugiau žmonių nei užpernai. Bet ir užsieniečių dalis tarp atvykusiųjų smarkiai išaugo – jų buvo kone 20 tūkst., beveik tiek pat, kiek 2019 metais į tėvynę sugrįžo lietuvių.

Imigracijos į Lietuvą mastas, dar nekelia visuomenei nerimo, nors vertinimai smarkiai skiriasi.

Darbdavių atstovai aiškina, kad jau sunkiai galima išsiversti be imigrantų, nes esą vis labiau jaučiamas darbo jėgos stygius, ypač kai kurių profesijų darbuotojų, todėl esą reikėtų supaprastinti leidimų dirbti ir nuolat gyventi pas mus ne ES šalių piliečiams sąlygas.

Iš tiesų per penkerius metus Lietuvoje 89 tūkst. sumažėjo darbingo amžiaus žmonių.

Tačiau nedarbo lygis pastaruoju metu nekrinta ir yra vienas aukščiausių ES – Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo neturi 8,7 proc. galinčių dirbti žmonių.

Tiesa, ekonomikos ekspertų nuomone, nedarbas Lietuvoje yra daugiau struktūrinio pobūdžio ir įmonėms jau nelengva rasti darbuotojų gamybos plėtrai. Mat kaimiškuose regionuose tiesiog stinga darbo, o žmonės nelinkę važinėti dirbti kiek toliau nuo jų gyvenamųjų vietų, kiti nėra įgiję jokios profesijos ir netenkina kvalifikacinių reikalavimų.

Vadinasi, imigrantai tampa itin reikalingi darbo rinkai, kai lietuvių visuomenė sensta, o vietiniai dirbančiųjų resursai senka. Jei jie dirba legaliai, jų mokami mokesčiai praturtina ir socialinio draudimo, sveikatos apsaugos sistemos biudžetus.

Kita vertus, negalima nematyti ir galimų neigiamų augančios imigracijos pasekmių dėl jos keliamos socialinės įtampos.

Profesinės sąjungos baiminasi, kad iš kaimyninių Rytų šalių atvykstantys žmonės yra pigesnė darbo jėga ir tai stabdys lietuvių atlyginimų augimą, be to, jie gali didinti šešėlinės ekonomikos mastą.

Šiuos nuogąstavimus stiprina tai, kad didžioji dalis atvykusių užsieniečių anaiptol nėra aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių trūkumu skundžiasi darbdaviai. Daugelis jų – statybininkai, vairuotojai, kitų profesijų gana menkai išsilavinę žmonės.

Žinoma, lietuvių emigracijos nustekentai valstybei pravers ir paprastus darbus dirbantys užsieniečiai, juo labiau kad daugiausia jie atvyksta iš Ukrainos (45,1 proc. pernykščių imigrantų), Baltarusijos (32,5 proc.), Rusijos (5,3 proc.). Jie lietuviams kultūriniu požiūriu gana artimi, todėl tautinės įtampos neturėtų kilti.

Vienaip ar kitaip, tvariausiai demografines problemas galima spręsti tik susigrąžinant kuo daugiau išvykusių lietuvių.

Juk užsieniečiai kaip lengvai atvyko pas mus, taip nesunkiai gali ir patraukti į turtingesnes šalis, kai apsipras ES erdvėje.

Bene svarbiausia emigracijos mažėjimo ir emigrantų grįžimo priežastis – gerėjantis gyvenimo lygis Lietuvoje.

Beveik 10 proc. kilę atlyginimai padidino grįžtančių lietuvių skaičių, taip pat viliojo darbuotojus iš Rytų.

Regis, pasiekusi vidutinį ES gyvenimo lygį Lietuva pajėgtų stabilizuoti migracijos srautus, o išvengti ateityje gresiančios demografinės duobės dėl dvigubai sumažėjusio vaikų skaičiaus turbūt įmanoma tik pranokus šį vidurkį.