Jos pranešime teigiama, jog stipriojo alkoholio akcizai Latvijoje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 86 proc., tačiau vartojimas realiai beveik nepakito, todėl jo mažinimui reikalingos kitokios poveikio priemonės.
Asociacija primena, kad 2008-aisiais alkoholio vartojimas Latvijoje siekė 12 litrų, o 2018 metais – 11,3 litro absoliutaus alkoholio vienam šalies gyventojui, ir pabrėžia, jog nelegalaus alkoholio dalis rinkoje siekia apytikriai 15 procentų.
Latvijoje stipriojo alkoholio akcizai nuo kovo 1-osios turėtų pakilti 29,5 proc., tarpinių alkoholio produktų iki 22 laipsnių stiprumo, taip pat vyno ir fermentuotų gėrimų nuo 6 laipsnių stiprumo – 10 proc., alaus – iki 10 proc., priklausomai nuo stiprumo.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio stipraus alkoholio akcizai Latvijoje buvo septyniems mėnesiams sumažinti 15 proc., atsižvelgus į tai, kad Estijoje akcizai stipriajam alkoholiui, sidrui ir alui nuo pernai vidurio buvo apkarpyti 25 procentais.
