„Kaip rodo 2018 m. MOSTA tyrimo duomenys, trejų metų perspektyvoje Lietuvoje trūks kone 13 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų specialistų.
Kasmet Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai parengia tik kiek daugiau nei 1100 IT specialistų.
Pradedantysis IT specialistas – kaip liudija „Software Development Academy“ užsakymu atliktas tyrimas – Vilniuje gali tikėtis 18 tūkst. eurų metinio atlyginimo, neatskaičius mokesčių“, – sakė specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Pasak jos, akivaizdu, jog IT sektoriaus vilionės pradeda daryti poveikį ir tiems, kurie dirba visai kitokius darbus kitose ūkio šakose.
„Karjera IT įmonėje – šansas jau ilgą laiką beviltiškai darbo ieškantiems ar visai ne pagal specialybę dirbantiems humanitarams: istorikams, filologams, gamtos mokslų atstovams ir kitiems“, – užsiminė R.Tatarėlytė.
Specialistų paieškos portalas CVMarket.lt net 1249 besidairančių darbo asmenų paklausė, ar jie ryžtųsi tapti IT specialistais, jei jų turima specialybė taptų nepopuliari.
Kaip paaiškėjo, net 72,5 proc. respondentų svarstytų galimybę savo turimą diplomą iškeisti į IT specialisto kvalifikaciją.
Tiesa, daugiausia – net 37 proc. – į klausimą „Ar ryžtumėtės keisti profesiją?“ atsakė neužtikrintai „Gal ir vertėtų pabandyti“ arba kiek drąsiau „Kodėl gi ne? Jau galvoję apie tokį karjeros posūkį atsakė 11,2 proc., o variantą „tikrai bandyčiau“ pasirinko net 24,3 proc. apklausos dalyvių.
Yra ir skeptikų
Tačiau kone ketvirtadalio respondentų IT sektoriaus vilionės bent jau kol kas neveikia. Bene daugiausiai – 15,8 proc. – mano, kad bus sunku persilaužti ir krimsti mokslus, nieko bendra neturinčius su jau respondento baigtais.
4,1 proc. ištraukė amžiaus kortą „Esu tam per senas, sena“.
1,4 proc. išvis atsakė manantys, kad IT specialybės greitai taps nebe tokios pelningos, o 2 proc. respondentų (tiksliau respondenčių) vis dėlto teigė, kad programavimas ir kompiuteriai daugiau vyrų teritorija.
Beje, jei 78,1 proc. į klausimą atsakiusių vyrų susidomėjo galimybe tapti IT specialistais, moterų, norinčių pabandyti save šioje srityje, buvo tik 67,8 proc. O „tikrai bandyčiau“ atsakė 20,7 proc. dailiosios lyties atstovių ir 27,1 proc. stipriosios.
Dar 3,6 proc. visų apklausos respondentų prisipažino, kad jau yra IT srities darbuotojai ar darbuotojos.
Kiek netikėtai susidėliojo atsakymai vertinant respondentus pagal amžių. Jaunesni drąsiau rinkosi galimybę keisti profesiją į IT sektorių, tačiau skirtumas tarp asmenų iki trisdešimties ir daugiau trisdešimties buvo labai nedidelis.
Užtikrintai atsakiusių, kad tikrai bandytų, irgi buvo labai panašios dalys. Tačiau abejojančių savo sugebėjimais „Ne, mano galva tam neskirta, mano baigti mokslai visai iš kitos srities“ jaunimo tarpe buvo gerokai daugiau nei tarp vyresnių.
Pasuko į IT
Tačiau Lietuvos gyventojai ne tik svajoja tapti informacinių technologijų specialistais. Ne vienas jau yra baigęs perkvalifikavimo kursus ir netgi dirba IT kompanijose ar įmonių IT skyriuose.
Buvusi biochemikė Frančeska Dobrovolskytė po 20 metų darbo pagal specialybę tapo testuotoja ir šiuo metu dirba viename didžiausių Lietuvos bankų. Ruošdamasi karjerai IT sektoriuje Frančeska baigė 6 savaičių programavimo pagrindų kursus, o po to tęsė mokslus programų testavimo mokymuose.
„Norą pabandyti slopino Lietuvoje vyraujantis jaunystės kultas, raginantis dar labiau abejoti savo jėgomis. Vis dėlto, mane sustabdyti ne taip lengva!“ – sakė F.Dobrovolskytė.
Šiuo metu IT srityje darbuojasi ir kelių inžinierius Mindaugas, ir muzikantė Ieva, ir kineziterapeutė Greta, ir transporto inžinierius Aurimas, ir paveldosaugininkė Agnė.
Štai kas populiariausia IT
„Norintys pradėti karjerą informacinių technologijų srityje dažniausiai renkasi mokytis web dizaino ir programavimo, programų testavimo, duomenų analitikos, programavimo kalbos C#.
Nežinantys, kam teikti pirmenybę, pradžioje paprastai nutaria studijuoti programavimo pagrindus, o po to jau renkasi kurią nors specializaciją, – kalbėjo „Vilnius Coding School“, teikiančios IT mokymo paslaugas, vykdantysis vadovas Jevgenij Abdulajev. – Būtų sudėtinga pasakyti procentais, kiek pas mus mokėsi ir mokosi humanitarinių ar tiksliųjų mokslų atstovų, tačiau tikrai matome, kad į IT specialistus jau persikvalifikavo ir dar ketina tai padaryti pačių įvairiausių profesijų atstovai.“
J.Abdulajev nuomone, naujausios darbo rinkos tendencijos rodo, kad visos profesijos yra vis labiau veikiamos naujųjų technologijų, todėl daugumoje dabartinio darbo pozicijų jau prireikia ne tik, pavyzdžiui, pardavimo metodikų išmanymo, tačiau ir bent elementarių programavimo žinių, gebėjimo naudotis tam tikrais duomenų analitikos įrankiais.
Persikvalifikavimo netikėtumai
„Visgi kalbant apie darbus, kurie labiausiai tinka pradedantiems savo karjerą IT sektoriuje, sunku pateikti vienareikšmišką atsakymą.
Galiu išvardyti ne vieną sėkmingą pavyzdį, kai klientų aptarnavimo vadybininkas ar teisininkas tapo programų testuotoju, o šaltkalvis – įvaldė programų kodo rašymą. Savo praktikoje turime ir dar labiau netikėtų transformacijų.
Darbas kaip ir konkrečios mokymų programos pasirinkimas priklauso ne tik nuo žmogaus noro įsisavinti naujas žinias, bet ir nuo jo asmeninių savybių, pavyzdžiui, kruopštumo, atkaklumo, mokėjimo susikoncentruoti – bei siekiamų tikslų,“ – mano „Vilnius Coding School“ atstovas.
