„Grigeo Klaipėda“ atsakomybę už netinkamą nuotekų valymą meta buvusiems vadovams

Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.

Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
G. Pangonis.<br>V.Skaraičio nuotr.
G. Pangonis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, antradienį pranešė „Grigeo Klaipėda“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 11, 2020, 2:35 PM, atnaujinta Feb 11, 2020, 2:52 PM

„Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Tomo Eikino teigimu, daug svarbių dokumentų yra ikiteisminio tyrimo tikslais paimta prokuratūros, todėl pats komisijos darbas užtruko, o kai kurių faktų neleido patvirtinti tam reikalinga dokumentacija.

„Suprantame bendrovei tenkančią atsakomybę ir nuo jos nebėgame. Bendradarbiaujame su teisėsauga, aplinkosaugininkais – siekiame, kad kuo greičiau paaiškėtų daugiau faktų. Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai.

Man, kaip įmonei vadovaujančiam vos porą mėnesių, lengviau atsikvėpti leidžia faktai, kad bendrovės išleidžiamose nuotekose daug sunkiųjų metalų koncentracijos nesiekė net ir geriamam vandeniui taikomų normų ir aplinkosaugininkai savo tyrimuose esminių pokyčių marių vandenyje nenustatė“, – sako T. Eikinas.

Nuotekų valymas – vadovų atsakomybė

„Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai Dumpiuose buvo įrengti apie 1976 metus, o 2004 metais atliekant modernizacijos darbus įrengtas biologinis nuotekų valymas. 2012 metais buvo rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai, įrengta avarinio darbo režimo sklendė, siekiant užtikrinti stabilų biologinio valymo įrenginių darbą.

Nuo 2012 metų „Grigeo Klaipėda“ biologinių nuotekų įrenginių eksploatacija ir nuotekų valymo proceso organizavimas ir kontrolė buvo priskirti bendrovės gamybos padaliniui. Šiam padaliniui nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. vadovavo Jonas Garalis.

Jis buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų savalaikį užsakymą ir tikslinį panaudojimą. Už bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius. Nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis.

Išvadose teigiama, kad veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas užėmė J. Garalis. Juos pakeitę vadovai objektyviai negalėjo žinoti ir, bent jau bendrovės žiniomis, nežinojo apie egzistavusios problemos faktą, o net, jei ir žinojo, kad tokia problema egzistuoja, tai nežinojo jos masto, intensyvumo, trukmės, o taip pat kokiu būdu ir (ar) priemonėmis ji sprendžiama.

Abu šie asmenys iš bendrovės buvo atleisti, nustačius jų neteisėtos veiklos faktus. „Grigeo Klaipėda“ dar 2019 metų vasarą Klaipėdos apygardos prokuratūroje inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl buvusių vadovų veiksmų dėl bendrovės turto išvaistymo ir žalos jai padarymo.

2019 m. gruodžio 6 d. teismui buvo pateiktas „Grigeo Klaipėda“ ieškinys jiems dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo. Šią savaitę bendrovė pateiks dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo.

Galima buvusių vadovų nusikalstama veika, pasireiškusi bendrovės turto švaistymu bei sistemingu veikimu prieš bendrovės interesus, o taip pat nusikalstamu (aplaidžiu) savo pareigų nevykdymu truko devynerius metus – nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasarį.

„Grigeo Klaipėda“ reikalauja iš minėtų vadovų milijoninės žalos dėl jų sudarytų bendrovės interesams prieštaraujančių sandorių, susijusių su dažų ir krakmolo pirkimu, atlyginimo. Pakeitus minėtus bendrovės vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol Chemicals“ tiekiamų dažų kaina bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sumažėjo trečdaliu.

„Grigeo Klaipėda“ šiuo metu atlieka vidinį teisinį ir finansinį tyrimą dėl buvusių vadovų kitų veiksmų bei sandorių, susijusių su chemijos, logistikos ir kitų paslaugų įsigijimo, siekiant nustatyti, ar šie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi.

Tikina, kad nėra tiesioginio vamzdžio į Kuršių marias

Vidinio tyrimo išvados rodo, jog nėra jokio tiesioginio vamzdžio į Kuršių marias iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos. Visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už Klaipėdos miesto, Dumpiuose esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.

Atlikusi nuotekų kiekių analizę komisija daro išvadą, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų dalis bendrame AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kiekyje per 2012-2019 metų laikotarpį sudarė 4,2-7 proc.

Nustatyta, jog visoms „Grigeo Klaipėda“ nuotekoms buvo atliekamas pirminis mechaninis valymas – į nuotekų transportavimo liniją jos patekdavo po valymo gamykloje esančiu flotatoriumi, kuriame sugaudomos skendinčios-kietosios medžiagos. Dumpių kaime tęsiamas mechaninis ir biologinis valymas.

Komisija taip pat nustatė, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir keliavusios avariniu vamzdžiu, tad slapta leisti nuotekas tiesiai į Kuršių marias neįmanoma. Nuotekoms apeiti nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazgą galimybės nėra.

Dominuoja krakmolas

„Grigeo Klaipėda“ popieriaus gamybos proceso metu perdirbant makulatūrą susidarančių nuotekų suspenduotas medžiagas sudaro smulkus plaušas, kuris savo biochemine sudėtimi yra panašus į pūvančią medieną miške.

Be to, plaušas jau buvo nusodintas ir pašalintas mechaninio valymo įrenginiuose. Išvadose teigiama, kad nuotekose biocheminį deguonies kiekį (BDS) sudaro tik tirpios organinės medžiagos, kurių tikėtina didžiąją dalį sudaro krakmolas, esantis perdirbamoje makulatūroje. Krakmolas naudojamas ir maisto pramonėje.

„Grigeo Klaipėda“ apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias. Nuotekų tekėjimo 10 km AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančiu uždaru kanalu procesas truko apie 4 valandas. Jo metu taip pat vyko biologiškai neišvalytų ir susimaišiusių su išvalytomis nuotekomis skaidymosi (valymosi) procesas.

Iš bendrovės gamyklos į Dumpius atitekančiose nuotekose, 14 km ilgio vamzdyje, vyksta natūralūs biocheminiai procesai, kurie sumažina nuotekų užterštumą (BDS7 atveju – 38%). Išvadose daroma prielaida, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vamzdis, kurio ilgis 10 km – natūralaus nuotekų valymosi proceso dalis, o ne tik transportavimo priemonė.

Bendrovė ketina, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlikti proceso modeliavimą nuo to taško, kur jos iš dalies neišvalytos nuotekos pateko į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių iki AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo prie Kuršių marių.

Sunkieji metalai neviršija leistinų normų

Nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ atliko „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų kokybės laboratorinius tyrimus. Nuotekų mėginiai imti Nemuno g. 2, Klaipėda mėginių paėmimo taške.

Sunkiųjų metalų koncentracijos, net visiškai nevalytose nuotekose, nesiekia didžiausios leidžiamos koncentracijos nuotekoms išleidžiamoms į gamtinę aplinką, išskyrus cinką. Šis rodiklis šiek tiek didesnis už normą ir negalėtų būti išleidžiamas į aplinką be valymo. Bendrovė gamybos procese nenaudoja sunkiųjų metalų, jie į nuotekų vandenį gali patekti tik perdirbant pagrindinę bendrovės žaliavą – makulatūrą, kurioje sunkiųjų metalų kiekis yra minimalus.

„Darytina išvada, kad net visiškai nevalytose gamybinėse nuotekose sunkiųjų metalų kiekis iš esmės neviršija leidžiamų koncentracijų“, – teigiama išvadose.

Aplinkos apsaugos agentūra: ekologinė Kuršių marių būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio

Išvadose teigiama, kad bendrovė prisiima atsakomybę už vykdytą dalies biologiškai neišvalytų nuotekų leidimą į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių, o šiuo veiksmu gamtai (aplinkai) padaryta žala turi būti atlyginta, jos mastą nustačius remiantis ekspertiniais skaičiavimais pagal mėginių išleidimo į Kuršių marias vietą rezultatus bei nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas.

„Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti 2012-2020 metais atliktų Kuršių marių vandens mėginių rezultatus.

Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad apibendrinant galima teigti, jog daugiamečių (2000-2019 m.) tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu.

Ekologinė Kuršių marių (ypač, centrinės jos dalies) būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio ir atnešamų maistingųjų medžiagų krūvių, tuo metu šiaurinėje Kuršių marių dalyje dažna jūrinio vandens prietaka atneša žemesnes maistingųjų medžiagų koncentracijas turinčias vandens mases.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą. Bendrovė siekia išsiaiškinti žalos gamtai, kai į „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių buvo leidžiama dalis biologiškai neišvalytų nuotekų, mastą bei yra pasirengusi kaip galima greičiau atkurti pirminę aplinkos būklę arba atlyginti jai padarytą žalą.

Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012-ųjų

Klaipėdos apylinkės prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama į Kuršių marias ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius. 

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 metų.

G.Pangonis iš pradžių bandė aiškinti, kad visa tai nutiko dėl techninio gedimo. Vėliau jis aiškino, kad taip nutiko, nes nežinojo tikrosios informacijos ir technikų paaiškinimas jam pasirodė logiškas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai – tyčinė veikla.

Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir 120 mln. eurų, o į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos nustatytas taršos normas gali viršyti 100–130 kartų.

Tikėtina, kad nevalyto vandens kiekis bus skaičiuojamas net ne šimtais tūkstančių, o milijonais tonų. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.